Dėl ko visi ją vadina neįtikėtina? Visada traukė ir norėjosi pamatyti savo akimis tai, prie ko vis grįžta daugybė žmonių, ten jau apsilankiusių. Bakstelime pirštu į žemėlapį – Indija.
Pasiruošimas kelionei
Kelionės planavimas prasideda beveik prieš metus. Pirmiausia pigių bilietų žvalgybos. Balandžio mėnesį aptinkame pigius bilietus Vilnius-Helsinkis-Delis-Helsinkis-Vilnius. Skrydis labai patogus, tarp persėdimų ~2 val. Skrenda Finnair, servisas labai geras, lėktuvai patogūs, miela ir malonu. Visas šis skrydžio malonumas „pagavus“ Finnair akciją pirmyn-atgal žmogui 1670 Lt. Kelionės data 2012.12.08-30.
Taigi pirmas žingsnis atliktas. Toliau skiepai. Nors skiepai neprivalomi, apsišvietę internete bei pasikonsultavę su gydytojais, nusprendžiame per daug jais nepiknaudžiauti, bet ir per daug nerizikuoti. Skiepijamės nuo hepatito A ir B (kas nesirgęs vadinama „gelta“, o kas sirgęs, reikia tik nuo B), bei nuo difterijos, stabligės ir poliomielito. Hepatito A ir B kombinuota vakcina kainuoja ~150 Lt (imunitetas įgyjamas visam gyvenimui po 3 tokių skiepų), nuo hepatito B vakcina kainuoja ~80 Lt (lygiai taip pat reikia 3 skiepų). Difterija, stabligė, poliomielitas – vienas skiepas ~95 Lt (imunitetas 10 metų).
Dar vienas iš paruošiamųjų darbų – viza. Ją pasidarome per vieną kelionių agentūrą, kainos visur standartinės – 350 Lt. Reikia pildyti keletos lapų anketą, kuri savo klausimais mus labai pralinksmina. Pavyzdžiui, ar turime giminių Pakistane. Vizą pagamina per ~3 savaites.
Amber fortas. Jaipuras
Maršrutas
Kadangi keliausime savarankiškai, pradedame planuoti maršrutą. Renkamės šiaurinę Indijos dalį, bet neatsispiriame pagundai pasukti bent trumpam piečiau – iki Mumbajaus. Trijų savaičių maršrutas atrodo taip: Delhi – Jaipur – Agra – Orcha – Khajuraho – Varanasi – Mumbai – Delhi.
Vairuotojas
Pirmai savaitei, kad būtų ramiau ir mažiau streso (vis dėlto atostogos), nusprendžiame susirasti vietinį vairuotoją. Forumuose randame kraštiečius, keliavusius Indijoje ir rekomenduojančius vairuotoją Kuldeep’ą.
Puiku, susirašome sms su pirmuoju mūsų draugu Indijoje ir sutariame: pirma savaitė Indijoje mūsų maršrutu iki Khajuraho su automobiliu AC įskaitant kurą, vairuotoją ir automobilio draudimą, bei visos naktys viešbučiuose su pusryčiais - 285 doleriai žmogui. Bandome pasiderėti, bet už tą pačią kainą Kuldeep‘as pažada nupirkti traukinio bilietus iš Khajuraho į Varanasi. Sutarta. Kuldeep‘as mus pasitiks Delio oro uoste gruodžio 9 d. rytą. Tik mus kamuoja klausimas, kaip mes jį ten surasim, o jis vis atsako „Don‘t worry, my friend, I will meet you“.
Kelionė prasideda
Ką gi – išaušta mūsų kelionės rytas. Skrydis tik vakare, tad turime visą dieną susikrauti kuprines. Skrisime per naktį, o ryte būsime Delyje. Skrydis vyksta sklandžiai, jokių netikėtumų. Tik lėktuve iš Helsinkio jau mažoka baltų žmonių.
Delio oro uoste mus nustebina darbo tempai. Viskas vyksta labai labai lėtai. Pažiūri į tavo pasą, paprašo truputį pakelti smakrą, tada vėl pažiūri, tada nusisuka pasikalbėti su kolega, tada vėl pažiūri į tave, tada kažkur nusprendžia išeiti, grįžta, vėl pažiūri ir galiausiai atiduoda pasą. Taip tikrina visus.
Šiaip ne taip ištrūkstame iš oro uosto ir mus pasitinka minia kažko laukiančiųjų – su plakatais. Kaip mums šioje gausybėje surasti savo Kuldeep‘ą?! Einame ir skaitome plakatus, bet nieko panašaus nerandame. Einame tolyn, vis skaitome, bet nieko panašaus. Staiga girdime kažkokį šauksmą ir mojavimą. Stovi kostiumuotas su plakatu „Gediminas“. Jis mus surado! Einame prie automobilio – tikrai neapgavo, laukia TATA, o joje – gėlių girliandos mums visiems, kaip pasveikinimas ir sėkmės kelionėje ženklas. Puikiai nuteikia, sėdame į automobilį ir pradedame savo kelionę po neįtikėtiną Indiją.
Gatvė Jaipure
Jaipur
Kelionė iki Jaipuro neprailgsta – dairomės pro langus, nors labai ima miegas. Bet viskas įdomu ir stebina. Daugybė žmonių, gyvulių, automobilių, autobusų, sunkvežimių, dviračių gatvėse – ir visiems užtenka vietos. Pakelėse – dulkės ir šiukšlės, lūšnos ir vaikai plikais užpakaliukais. Laukuose – ryškiais sariais pasipuošusios moterys, dirbančios ar kažkur skubančios ir nešančios ant galvos gėrybes.
Stabtelime pakelės kavinėje, kur mūsų laukia pirmieji indiški pusryčiai. Kainos ~7 litus žmogui sočiai ir skaniai pavalgyti ir išgerti indiškos Masala chai. Pasiekiame Jaipurą ir savo viešbutį. Tai buvo pirmas ir vienintelis viešbutis Indijoje, kuriame man neprireikė miegmaišio – patalynė buvo tikrai švari, o viešbutis tikrai tvarkingas. Jaipuras, dar vadinamas rožiniu miestu, mums nepasirodė labai rožinis.
Pirmas mūsų aplankytas objektas Amber fortas – be proto graži ir įspūdinga vieta. Pakeliui iš jo stabtelime pasigėrėti Lake Palace – įspūdingi rūmai ežere, toliau aplankome miesto rūmus, karališkąją observatoriją Jantar Mantar, vėjų rūmus Hawa Mahal. Viskas be galo įdomu, bet vis dėlto mes tos rožinės spalvos pasigendame. Jaipure išdrįstame pavalgyti gatvėje gaminto maisto – ir suprantame, kad vienos porcijos pilnai užtenka dviems žmonėms. Skanu ir labai aštru. Bet suprantame, kad šioje šalyje ne tik nebadausime, bet ir svorio nenumesime – maistas labai riebus, nors vien daržovės ir troškiniai.
Bus daugiau...