Savarankiška kelionė į Seišelius! Lankytinos vietos, kelionės išlaidos (III)

Įkelta:

Ar jau planuojate kelionę į Seišelius? Paskutinioji, tikrai įdomi Giedriaus atsiųsto pasakojimo apie kelionę į Seišelius dalis. Pasidarykit arbatos, skaitom.

Antradienis. Šį kartą važiuojame aplink salą kita puse, nuo Viktorijos per Anse Etoile link Beau Vallon. Atrandame „Anse Nord D‘est“ paplūdimį. Prie jo reikia pėsčiomis nusileisti nuo kalniuko, jis uždaras, jaukus. Aukštos bangos, vietomis akmenuota, todėl gali būti pavojinga. Praleidžiame čia antrą dienos pusę. Vakare Jose atneša mums 7 spalvotas papūgžuves, net gaila valgyti.

Anse Nord D'Est, Seišeliai

Ketvirtadienį antrą kartą pravažiuojame gražiuoju Chemin Foret Noire keliu, ieškodami Sans Souci pėsčiųjų tako, šiaip ne taip randame. Kalbant apie informacinius ženklus turistams šioje saloje, tai norėtume papriekaištauti, nes nėra jokių nuorodų į lankytinus objektus, dažnai tenka patiems, vadovaujantis žemėlapiu ir nuojauta, ieškoti įdomių objektų.

Pėsčiųjų takas tęsiasi apie 800 metrų. Iki galo nenueiname, nes darosi sudėtinga kopti į pačią viršūnę be minimalios alpinistinės įrangos. Pasitenkiname 699 metrų aukščiu, nes ir taip jau esame šlapi – karštis ir drėgmė daro savo. Nuo šios apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus salos vaizdas. Debesys braukia per kalnų viršūnes, matome namukus, įsispraudusius į kalnus ir, kas kiečiausia, daugiaaukštį namą ant pačios kalno viršūnės (skrisdami atgal lėktuvu, matėme šį namą sulig lėktuvo sparnu). Net neįsivaizduoju, kaip su automobiliu iki jo nusigauti, apie kopimą pėsčiomis ir visos dienos saulės terapiją jau net nekalbu. Pafotografuojame, truputį pailsime ir leidžiamės nuo kalno atgal.

Jau grįždami namo, netoli pėsčiųjų tako, randame nedidelę parduotuvėlę, kurioje prekiauja rankų darbo muilais, aliejais ir visokiais kremais. Priperkame lauktuvių.

Likusias atostogų dienas praleidžiame lankydami jau žinomas salos vietas, randame kažką naujo, patikriname kažką seno. Pavyzdžiui, prie Beau Vallon paplūdimio yra krepšinio aikštelė, kurioje renkasi krepšinio mėgėjai, net išsiaiškinome, jog šalyje vyksta krepšinio čempionatas, kuriame varžosi 8 krepšinio komandos. Viktorijoje aplankome garsųjį turgų, tačiau mums jis didelio įspūdžio nepadaro. Lietuvoje turgūs netgi įdomesni bei su didesne prekių pasiūla. Miesto centro parduotuvėse dažniausiai prekiauja kinai, netoli randame ir greito maisto užeigėlę panašią į hesburgerius ir mcdonaldus, tik čia maistas vietinis ir skanus. Važinėdami po salą, pakelėse matome vietinius prekeivius vaisiais, daržovėmis bei žuvimi. Prie mūsų miestelio aplankome „Craft village“ ir plantatoriaus namą. Mūsų Rumšiškių variantas su rankdarbiais, tik kokius 100 kartų mažesnis. Atostogos greitai bėga ir jau laikas ruoštis kelionei į namus.

Grand Anse, Seišeliai

Smagios ir naktys šiuose apartamentuose. Keletą naktų praleidome su nuostabiu šunų choru. Įsivaizduokite, namas stovi ant kalvos, beveik pačiame viršuje ir kiekvienas namas turi po vieną ar kelis šunis. Ateina naktis ir prasideda... Pirma nuo apačios pradeda kaukti vienas šuo ir juo seka visi aukščiau esantys, galų gale staugia visi šunys. Tobulas garso takelis.

Bangos, Seišeliai

Paskutinį vakarą esame pakviesti į svečius pas Sabrinos ir Jose šeimą vakarienės. Truputį nepatogu, nesinori eiti tuščiomis rankomis, bet neturime kitos išeities, todėl pasiimam latviškų sausainių pakiuką (neskiria jie mūsų šalių ir iš viso nežino, kur Lietuva yra), ir taip prasisukam. Vakaras su Sabrinos šeima nuostabus. Kiek mums leidžia anglų kalbos žinios, šnekamės apie gyvenimus Lietuvoje ir Seišeliuose, apie salos istoriją ir jos žmones, apie verslo ypatumus, skanaujam gausiai paruošto įvairaus maisto (kaip sakė Jose, Seišeliuose visi mėgsta daug ir skaniai pavalgyti).

Kadangi skrydis rytoj po pietų, Jose pasiūlo ryte mums aprodyti salą. Sutinkame. Jose parodo savo daržovių ūkį, papasakoja jo istoriją, praveža siaurais salos keliukais, pasakodamas apie salos gyvenimą ir jos žmones. Nuvažiuojame pas Jose brolį, kuris neseniai nusipirko žemės ir ruošia plėsti savo daržovių ūkį. Taip praleidžiame dar vieną paskutinį nuostabų pusdienį šioje saloje. Grįžę atsiskaitome su Sabrina už apartamentų nuomą. Sabrina mus pasisiūlo pavėžėti iki oro uosto, pinigų neima. Tikrai, tokių svetingų žmonių reikia paieškoti. Jei keliausite į šią salą, tikrai rekomenduojame apsistoti pas Sabriną „Fran‘s holiday cottage“.

Oro uoste su ašaromis akyse atsisveikiname su Sabrina – nuostabios buvo atostogos! Būtinai sugrįšime atgal ir būtinai pas Sabrinos ir Jose šeimą.

Akimirkos iš kelionės: