Savarankiška kelionė - Tailandas, Vietnamas, Kambodža (II)

„Po 3–4 dienų, praleistų Sapoje, įsigyjame bilietukus atgal į Hanojų ir nieko nelaukę patraukiame vienai dienai į Halongo (Vịnh Hạ Long) įlanką. Kadangi neturėjome laiko organizuotis patys, nusprendėme pasinaudoti viešbutuko pasiūlymu“, - savo pasakojimą tęsia Darius.

Chaosas prasidėjo tik išlipus iš autobusiuko: gidai, vairuotojai, laivų kapitonai keičiasi vienas po kito. Galų gale šiaip ne taip atsiduriame laive. Gauname paragauti žuvies, gurkštelėti alaus ir pasigrožėti fantastiškais vaizdais. Tikrai graži vieta, šaunu, kad 2012 metais pateko tarp 7-ių naujųjų gamtos stebuklų. Jei planuojate ten apsilankyti, siūlytume rinktis turą su nakvyne, nes per vieną dieną įmanoma pamatyti vos kraštelį viso grožio.

Kai prausi dramblius

Kita stotelė po Vietnamo – Kambodža

Jai skyrėme tik 5 dienas. Pigiausiais būdas ten nuvykti iš Hanojaus – grįžti atgal į Bankoką ir tiesiai iš oro uosto autobusų stoties važiuoti iki Kambodžos sienos. Gal kelionė ir nebuvo pati patogiausia ar greičiausia, tačiau ribotas biudžetas „įstato į rėmus“. Sieną pasiekiame jau sutemus ir per lietų su kuprinytėm pėdiname iki vizų išdavimo punkto. Žinome, kad procesas gali užtrukti nuo 5 minučių iki n valandų, priklausomai nuo to, ar patiksi pasieniečiui, todėl pildydami dokumentus šypsomės.  Prie mūsų prisėda vienas pasienietis ir, susižavėjęs aukso spalvos rašikliu, kurį kažkada gavau dovanų, „paprašo“, kad padovanočiau. Gavęs  rašiklį, visas patenkintas vizas mums sutvarko per 3 minutes.

Angkor

Susipažinę su dviem prancūzais, dalijamės taksi išlaidas ir maždaug 200 km keliaujame iki Siem Rypo (Siem Reap), kur likusias dienas apžiūrinėsim vieną pagrindinių khmerų civilizacijos palikimų – Angkor Wat kompleksą.

Kambodžoje draudžiama nuomoti motorolerius, bet tai ne bėda, nes ant kiekvieno kampo pilna dviračių – 1 doleris dienai. Juos ir pasirenkame vietoj brangaus tuk tuko. Smagiausia dienos dalis – iš šventyklų aplinkkeliais grįžti per vietinius kaimukus žiūrint į jų kasdienius darbus, bendraujant su puikiai anglų kalba kalbančiais vaikais arba ilsintis po medžiu su keke bananų.

Si Satchanalai

Iš Kambodžos į Bankoką

Atėjo laikas palikti ir Kambodžą. Autobusu dardame atgal į Bankoką. Kadangi traukinių bėgiai dar užpilti potvynio,  ryte skrendame į Čiangmajų (Chiang Mai).

Išties Čiangmajus pervertinta vieta. Be abejo, turint pilnas kišenes pinigų galima susigalvoti daug pramogų.  Mūsų vienintelė – „Diena su drambliais“. Viena organizacija priglaudžia paliegusius, išmestus ar ligotus dramblius. Juos gydo, veisia ir kartkartėmis priima iki 12 asmenų grupeles. Diena neprailgo: teko paprakaituot maitinant, valant ir prausiant dramblius upėje, tikrinant jų sveikatą, žiūrint, ar „kakutis“ (kokie 3 kg) yra „geras“, o galiausiai baigiant dieną pietumis prie krioklio ir maudynėmis su drambliais. Trumpai tariant – smaguma.

Žvejyba

Pagal planą turėjome pasilikti 3–4 dienas, tačiau jau antrą vakarą nusprendėme keliauti toliau. Bakstelėjome į žemėlapį, pervertėm „Lonely Planet“ gidą ir patraukėme į Sukhothai.  Kelionė neprailgo, o pats Sukhothai nustebino savo paprastumu ir minimaliu turistų kiekiu.

Įsikūrę vėl imame nedidelį žemėlapiuką, sėdame ant motorolerio ir patraukiame ieškoti istorinio Si Satchanalai parko, nutolusio apie 60 km nuo miesto. Tai gražus, tačiau mažai žinomas ir lankomas parkas. Prie įėjimo mus sutinka tik du budistų vienuoliai – senas ir jaunas. Medžių paunksnėje pakalbame apie lietuvišką kultūrą, pasimokome meditacijos meno. Visiems, kas mėgsta ramybę ir garnių klegėjimą, patarčiau aplankyti šią vietą.

Kitą dieną nuvykstame į Sukhotai šventyklų parką, lankome aplinkinius kaimelius, stebimės, kad čia ryžiai dar tik sėjami, nes šalia regime jau žaliuojančius ryžius, o gretimame lauke matome, kaip nuimamas ir džiovinamas jų derlius.

"Gyvenimo vaga"

Galutinis kelionės tikslas – salos

Ilgai renkamės,  svarstome,  kur apsistoti. Galop nusprendžiame, kad mums „balių-festivalių“ iki paryčių nereikia, be to, biužetas neleidžia rinktis labai žinomų Phi Phi, Koh Samui ar Puketo (Phuket) salų, todėl išsirenkame Koh Lanta.

Koh Lanta

Gailėtis neteko. Sala graži, žmonių mažai, nardyti galima, pramogų – kukliai, tačiau mūsų poreikiams užtektinai. Vieną dieną, nuvykę pajodinėti, susipažinome su įdomiais žmonėmis:  architekto ir menininkės šeima su 5 metų sūnumi ir keliais jų draugais iš Vokietijos bei Japonijos, kurie metė darbus Bankoke, atsikraustė į Koh Lantą, nusipirko žemės ir dabar ten gyvena, globoja žirgus ir svajoja apie geresnį pasaulį. Likome nejodinėję, tačiau nuostabiai praleidome laiką, pasivaišinome namuose ruoštu tajų maistu ir šviežiais japoniškais sušiais.

Halong bay

Pailsėjome. Po salų – liūdnas naktinis traukinys per užlietas pievas iki Bankoko ir kitą dieną skrydis namo, deja, jau ekonomine klase.

Kelionės išlaidos 2 asmenims sudare 10 000 LT, praleistas laikas 30 dienų. Skrydžio bilietai Vilnius-Bangkok-Vilnius kainavo 2200 Lt/asmeniui, Bangkok-Hanoi-Bangkok 400 Lt/asmeniui, Bangkok-Chiang Mai – 150 Lt/asmeniui.

I-oji pasakojimo dalis čia.