Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiPirmoje įspūdžių dalyje Agnė Vaitekėnaitė ir Aida Markevičiūtė pasakojo, kaip joms sekėsi savarankiškai keliauti Bostone, kuo nuostabus Vašingtono miestas, dalinosi patarimu, kaip ieškoti pigios nakvynės Amerikoje. O dabar jūsų dėmesiui antroji pasakojimo dalis, kurioje Los Andželas, San Franciskas, Niujorkas ir kelionės išlaidų sąmata.
Los Andželas – prabanga, benamiai ir nuostabaus grožio paplūdimys
Iš Vašingtono skridome tiesiai į Los Andželą. Skrydis truko kiek daugiau nei 5 valandas. Už lėktuvo bilietus Vašingtonas – Los Anželas, San Franciskas – Niujorkas (vėliau vykome į San Franciską) sumokėjome apie 450 dolerių.
Tiesa, Amerikoje transportas brangesnis, nei Europoje. JAV neturi savo pigių oro linijų, tad netgi už skrydžius tenka mokėti kur kas daugiau. Tačiau, jeigu pavyksta susiplanuoti kelionę kiek anksčiau, nei prieš mėnesį, galima rasti tikrai pigių Megabus firmos autobusų, kurie važiuoja tarp pagrindinių JAV miestų. Lyg tikras stebuklas atrodė, kad 400 kilometrų gali nuvažiuoti tik už 1 dolerį.
Apsigyvenome pačiame Holivude – už lango driekėsi žvaigždių alėja. Pigiai apsistoti Amerikoje ir vėl padėjo CouchSurfing. Holivude praleidome 5 dienas, 4 naktis.
Aplankėme gražiausią ir prabangiausią Los Andželo rajoną – Beverli Hilsą. Čia gyvena arba pramogų pasaulio žvaigždės arba kiti itin turtingi amerikiečiai. Kvartalas labai žalias, gražus, išpuoselėtas. Prie kiekvieno namo galima išvysti po kelis nusamdytus meksikiečius, besirūpinančius aplinkos apželdinimu ir atliekančius kitus darbus.
Gyvenimui tai tikrai tinkama vieta – aplinkoje tiesiog tvyro jauki ramybė. Apie 20 minučių kelio autobusu nuo jo yra Holivudas.
Priešingai, negu Beverli Hilse – čia nuolat verda veiksmas. Dieną gatvėse pilna žmonių, taip pat siekiančių išgarsėti atlikėjų, praeiviams dalinančių savo kompaktines plokšteles. Dažnai galima išvysti ir gatvėje filmuojant filmą ar reklamą. Pamatėme ir amerikietiškojo "X- Faktoriaus" atidarymo ceremoniją, prie pat Grauman Kinijos teatro, kur ant raudono kilimo fotografams pozavo Britney Spears, Demi Lovato, Simon Cowell. Naktį veiksmas Holivude verda iki 2 valandos. Tada – uždaromi visi klubai ir barai (valstijos įstatymas).
Pats Los Andželo centras, skirtingai, nei išpuoselėtas Beverly Hillso rajonas ar Holivudas, gana nesaugus dieną, juo labiau, naktį. Jame ant kiekvieno kampo pilna benamių, einančių prie praeivių ir prašinėjančių pinigų. Taip yra dėl to, jog JAV prezidentas Ronaldas Reiganas 1982 m. uždarė beveik visas psichiatrines ligonines, kuriose buvo gydomi ir gyveno psichiškai neįgalūs žmonės.
Būtina paminėti, jog Los Andžele labai šilta – į paplūdimį vietiniai eina net žiemą. Todėl gera gyventi ir benamiams, kuriems valstybė kas mėnesį skiria po 800 dolerių kiekvienam. Tačiau, nepaisant to, naktį eiti ne centrine gatve yra tikrai nesaugu.
Kartą pusryčiavome vienoje kavinėje Venecijos paplūdimyje – geriausiame Los Andželo paplūdimyje. Tada į ją įsiveržė benamis, pradėjo rėkaut, trankyt duris, langus. Pabėgo visi kavinės lankytojai – tarp jų ir mes.
Nepaisant nemalonaus incidento, verta paminėti, kad „Venice Beach“ – nuostabus paplūdimys – daug įvairių atrakcijų, specialūs takai, norintiems bėgioti ar važiuoti dviračiu, labai graži gamta, o platybės neaprėpiamos. Abi esame apkeliavusios daugybę pasaulio kampelių, tačiau tai – nenuginčijamai geriausia vieta, kurioje mėgavomės maudynėmis. Ramusis vandenynas ten itin šiltas, bangos, galingos didelės, tačiau lengvos ir minkštos. Jausmas, lyg maudytumeisi sūkurinėj vonioj, pilnoj purslų.
Los Anžele daugybė imigrantų iš Pietų Amerikos. Todėl netgi stotelių pavadinimai metro stotyse sakomi angliškai, o po to ispaniškai. Galima pamatyti net ispaniškų iškabų mieste. Vakarinėje Holivudo dalyje „Wst Hollywood“, pačioje brangiausioje Holivudo dalyje, gyvena vien vadinamieji „naujieji“ rusai. Būtent dėl to netgi kavinių pavadinimai ten yra rašomi rusiškai.
Los Andžele tiesiog būtina praleisti bent 4 dienas. Holivudas, Santa Monica, Beverly Hilsas ir pats Los Andželas yra išsibarstę gan dideliais atstumais. Eilini kartą įvertinome „CouchSurfing“ privalumus: gavome labai daug patarimų, ką tikrai verta aplankyti, į tolimesnius regionus mus nuvežė paslaugusis „šeimininkas“, sutaupėme tikrai daug laiko!
Vieną viešnagės dieną praleidome „Universal studios“, už kurią sumokėjome po 80 dolerių už dviejų dienų pasą. Čia pamatėme tikrai nemažai dalykų, susijusių su kino industrija: filmų dekoracijas, kaip kuriami specialieji efektai, dresiruojami gyvūnai. Viso parko aplinka leidžia pasijausti filmo herojumi.
San Franciskas – kinų kvartalas, šaltis ir Alkatraso žavesys
Po keturių dienų Los Andžele, pajudėjome į San Franciską. Autobusu važiavome apie 11 valandų. Tik atvykus persmelkė šaltis. Jame buvo vos 18 laipsnių, o gal net mažiau. Visą vasarą išbuvus 30 laipsnių karštyje, o juo labiau Vašingtone ir Los Andžele buvo netgi + 35, San Franciske mum buvo itin šalta. Visą viešnagės laiką pūtė stiprus ir šaltas vėjas. Nepaisydamos „nekomfortiško“ oro, jame praleidome 2 dienas.
San Franciskas – nuostabios gamtos miestas, pastatytas ant kalnų ir kalvų. Būtent dėl to San Francisko gatvės lyg amerikietiški kalneliai eina aukštyn žemyn. To nepamatysi jokiame kitame mieste. Kartais tikrai sušildavome, kol užkildavome gatve į viršų, po to iš karto reikėdavo leistis, o nusileidus – vėl kilti į viršų.
Lankėmės Alkatrase – žymiausiame pasaulio kalėjime. Tiesa, dabar jis jau uždaytas ir yra vienas pagrindinių lankomų objektų San Franciske. Į jį plaukėme laivu, nes jis pastatytas saloje. Vaizdas iš jos – nuostabus. Matosi San Francisko miestas, žymusis Golden Gate Bridge, daug salų, vandenynas. Kalintiems Alkatrase, tai buvo dviguba bausmė: kalėjimo grotos ir nepasiekiamas neapsakomo grožio vaizdas. Norint gauti bilietus turui į Alkatrasą, reikia pirkti iš anksto. Nuvykusios šeštadienį, bilietų negavome, tačiau mums labai pasisekė, kad sutikome žmogų, kuris kaip tik ieškojo kam perparduoti savo bilietus.
San Franciskas visai kitoks miestas, nei Los Andželas. Čia ramu, gaivu. Tvyro atsipalaidavimo atmosfera. Žmonės neįsitempę, ramesni.
Beje San Franciske yra įsikūręs didžiausias vadinamasis China town Jungtinėse Amerikos Valstijose. Einant China town nustebino žmonių gausa: jame daugiau žmonių nei pačiame miesto centre. Nenuostabu, kad kavinės buvo sausakimšos, o prie kinietiškos konditerijos krautuvių driekėsi eilės – ten galima labai skaniai, pigiai ir sočiai pavalgyti.
Bruzdantis Niujorkas
Praleidusios porą dienų San Franciske iš jo skridome tiesiai į Niujorką. Skrydis truko daugiau negu 5 valandas. Ne paslaptis, jog Niujorkas – niekada nemiegantis miestas. Nuvykusios pačios tuo įsitikinome. Čia viešais transportas veikia visą parą, Times skveras naktį pilnesnis nei dieną, o parduotuvės dirba iki vėlumos.
Žmonės Niujorke labiau susikoncentravę į save, mažiau šypsosi, nuolat kažkur skuba. Beveik visos kavinės centriniame Niujorke, tai greito maisto užkandinės, kuriose vadinamieji takeaway. Niujorke apsilankėme Metropolitan muziejuje. Tai nenusakomo dydžio muziejus, kuriame galima pamatyti ekspozicijų, suvežtų iš viso pasaulio, o už įėjimą gali mokėti tiek, kiek nori.
20 dienų kelionė po Ameriką - išlaidos vienam asmeniui:
Lėktuvo bilietai į Ameriką: apie 3000 Lt
Lėktuvų bilietai Amerikoje vietiniais maršrutais: 450 dolerių
Transportas Amerikos viduje (tarpmiestiniai autobusai, metro): 480 dolerių
Lankomi objektai: apie 120 dolerių
Kultūriniai renginiai (Madonos koncertas, Brodvėjaus miuziklas): 170 dolerių
Maistas: apie 200 dolerių
Paskaičiavome, jog jei būtų tekę mokėti už nakvynes netoli tų vietų, kur teko laimė apsistoti, už viską būtume sumokėjusios kone dvigubai. Taigi, sutaupėme tikrai nemažai.
Grįžusios tikrai galime drąsiai teigti, jog pirmieji trys mėnesiai Amerikoje – tai vienas geriausių laikų gyvenime, o trys keliavimo savaitės – pati geriausia gyvenimo mokykla, išmokiusi mus neįkainojamų dalykų, palikusi neišdildomą įspūdį atmintyje, leidusi pažinti ne tik Ameriką ir amerikiečius, bet ir save.
