Makaliaus kelionių pasakojimai grįžta: kaip pigiai nukeliauti į Škotiją? Įspūdžiai iš Aberdyno (I dalis)

„Jūs čia darbuotojas, ar kas – velnias žino, bet Jums priklauso vieta verslo klasėje. Eikit į bizniz laundžą, nemokamai valgyt gausit“ – paprotino mane darbuotoja Vilniaus oro uoste, kai paklausiau, kur 5 valandą ryto oro uoste galiu papusryčiauti. „Ačiū“, - sakau, ir nužingsniuoju sau į verslo klubą taurei šampano su užkandukais. Gražiai sukomponuoju nuotrauką su prierašu duskit pavidoliai, įkeliu į feisbuką ir sėdžiu apsipatenkinęs, lyg šampanas 6 ryto būtų suteikęs labai daug džiaugsmo (nesukėlė).

Kartais juk visai smagu pasijusti tikru ponu ir iškelta galva sėstis į kėdę lėktuvo pirmoje eilėje. Na gerai, juokauju, iš tiesų tai buvo kiek juokinga, nes sėdėjau reise Vilnius-Ryga, kurio skrydis tetruko 28 minutes.

„airBaltic“ neseniai pradėjo tiesioginius skrydžius į Škotiją reisu Ryga-Aberdynas-Ryga, todėl buvau maloniai pakviestas vienas pirmųjų išbandyti visus Škotijos malonumus, kuriuos patys galėsite patirti vasaros sezono metu. Ir beje, turiu pastebėti, kad visai nebrangiai.

„Nu čia dabar, ką tu darai bizniz klasėj??? Tu gi pigių kelionių ekspertas“, - suburba viena moteriškė, praeidama pro mane lėktuve ir nukulniuodama į paskutinę eilę. Nusišypsau ir palinkiu gero skrydžio. Žmonės mane dažnai užkalbina, negaliu sakyti, kad tai nemalonu. Visai nebenustembu. Tačiau kartais man tikrai pavyksta rasti visai nebrangų ir prabangų poilsį, tad kodėl turėčiau nepasinaudoti puikia proga?

Ir tada prie manęs priėjo JI. „Man labai malonu, kad keliausime kartu. Kai pamačiau keleivių sąrašą, apsidžiaugiau, kad turėsiu galimybę susipažinti su pačiu Makaliumi“, - pasakė iš veido labai matyta miela moteris. Toji JI – tai Ona Nosevičienė. Nežinote jos? Tai mano visą gyvenimą pirkto žurnalo „Kelionės ir pramogos“ savininkė ir redaktorė! Įsivaizduojate, mano mylimiausio žurnalo. Aš prieš ją turėčiau galvą lenkti, o ji taip va pradeda pokalbį su manimi. Labai miela moteris. Apsidžiaugiau, kad kartu su ja keliausiu.

Lėktuvas, vos pakilęs, nusileido Rygos oro uoste. Aišku, per tas 28 minutes spėjau viską padaryti – ir dar šampano paragauti, ir salotas su vištiena padegustuoti. Rygoje mes turime tik 50 minučių apsiprasti su žeme po kojomis, ir vėl lekiame į kitą lėktuvą – šįkart jau tiesiai iki Aberdyno. Gavau galimybę paspausti ranką vykdančiajam „airBaltic“ direktoriui ir pasiklausinėjau apie avialinijų verslą. Gal ir man įkurt,cha cha cha. Sekančiame skrydyje sėdėti verslo klasėje nepatiko – omletas buvo dviejų pasirinkimų: su krapais arba špinatais. Atnešė abu. Ir abu nepatinka

10:00. Moteris, grojanti dūdmaišiu, stebina savo sugebėjimais. Škotiškas viskis ir „Walkers“ (mano mėgstamiausi, prisiekiu) sausainukai. Spėkit, apie ką kalbu? Ogi apie nusileidimą Aberdyno oro uoste ir pirmojo reiso pasitikimą! Ačiū, nuo ryto jau viskinamės. Smagu visai oro uoste pasidarė iškart, toks mieeeeelas ir jaukus jis man pasirodė.

Pirmas įspūdis apie Aberdyno miestą, žvelgiant pro autobuso langą ir lekiant viešbučio link – pilkas miestas. Ne niūrumo prasme, bet pilkumo! Viskas pilka: medžiai, asfaltas, sienos, bažnyčios, parduotuvės, tiltai, autobusai, net automobiliai... Ne veltui Aberdynas vadinamas „Grey city“. Bet vietiniai mėgsta pasididžiuoti – mes „Silver city“! Tikrai viskas pilka. Ir primena „Harį Poterį“.

„Skene House“ ir jo istorija

Jeigu ieškositės, kur apsistoti Aberdyne, be jokios abejonės rekomenduoju „Skene House“ viešbučių tinklą. Įsivaizduojate, jau trečius metus šis viešbutis yra pripažintas mylimiausiu visoje Jungtinėje Karalystėje. Pasakysiu, kodėl:

Prieš 35 metus ponas Skynas (Mr. Skene) sumanė pradėti apgyvendinimo verslą. Tai turėtų būti kažkas panašaus į viešbutį, tačiau daug geriau. Jis keliuose namuose Aberdyno mieste įrengė butus už paprasto kambario kainą. Mano apartamentai buvo tokie: įeini – koridorius ir trejos durys. Už pirmų – svetainė su virtuve ir minkštu kampu, antrų – miegamasis, o už trečių – na, patys suprantate. Vonia, dušas, tualetas, bidė, trys veidrodžiai... Kaip ir pas visus paprastus žmones. Che che. Prabanga už viešbučio kainą! Žodžiu, gavau visą butą, o gyvenau lyg viešbutyje. Keistas, įdomus, nepatirtas, prabangus jausmas. Beje,  3 naktys šiame „Skene House“ viešbutyje asmeniui kainuoja apie 500 litų su pusryčiais. Labai maža kaina, palyginus su Jungtinės Karalystės viešbučių įkainiais. O maniškis „Skene House Rosemount“ buvo įkurtas ne kur kitur, o bažnyčioje! Įsivaizduojate?

Bažnyčių Aberdyne labai daug. Viešbučio vadovė man papasakojo, kad yra netgi naktinis klubas, prekybos centras bažnyčioje. Kai jos paklausiau, ar neprasilenkia su morale, ji man atsakė, jog miestiečiai patys nubalsavo, kad miesto centruose esančios nenaudojamos ir apleistos bažnyčios būtų panaudotos ir įkurdintos. Štai, kad ir pramoginiams tikslams - svarbu gražiai atrodytų.

Įsikuriu apartamentuose ir pajudame apžiūrėti miesto. Mane pasitinka gidė, čia dirbanti daugiau nei 40 metų. Matė viską – kaip miestas augo, modernėjo. Aberdyne muziejai NEMOKAMI, tai vietiniams yra įprasta ir jie nesupranta, kaip galima už įėjimą į nacionalinį muziejų mokėti pinigus??? Tiesa, kaip ir daugelyje šalių, pirmadieniais muziejai nedirba.

Patį Aberdyną prisijaukinau būtent ekskursijos metu. Čia daug jaunimo, yra du labai dideli universitetai. „Barų gatvėje“ miesto centre rasi net ir tavo įmantriausius norus išpildysiančią užeigą (aš tik viskio norėjau, čia nieko įmantraus, bet štai pasirodo „Jack Daniel‘s“ jie neturi daugelyje barų, nes palaiko škotiškus viskius). Miestas net ketvirtadienį šurmuliuoja, žmonės kažkam ruošiasi – tai apsipirkinėja, tai puošiasi (matyt eis vakare į miuziklą). Aberdyno didmiesčiu nepavadinčiau, nežinau kodėl. Draugas, gyvenantis Londone, apie Aberdyną atsiliepia kaip „jaukų kaimelį su geriausiais vakarėliais“.

Atvykau prie Aberdyno paplūdimio. Čia netoliese – delfinų stebėjimo vieta. Taip, Šiaurės jūroje delfinų yra nemažai. Vietinė mergina man prasitaria, kad prie kranto jie atplaukia kelis kartus per dieną, dažniausiai juos pamatysi 5-7 valandą ryto. Delfinus pamatyti labai lengva – virš jų dažniausiai skrenda būrys paukščių. Pasakiškas vaizdelis.

Marischall koledžas – antras didžiausias granito statinys pasaulyje. Va čia tikrai pasijutau, lyg būčiau patekęs į Hario Poterio filmą (beje, gidė minėjo, kad daug kur Aberdyne ir jo apylinkėse būtent šis filmas ir buvo filmuojamas). Pasakiško grožio pastatai ir įdomi atmosfera.

Atvykom į Aberdyno botanikos sodą. Labai smagu pasivaikščioti (nemokamai), galima prigulti ant labai kruopščiai prižiūrėtos pievutės trumpam poilsiui ar prisėsti piknikui gamtoje. Aplinkui daugybė studentų skaito knygas, mokosi arba miega.

Union Street – pagrindinė miesto gatvė. Čia įsikūrę pagrindiniai prekybos centrai, kavinės, barai, supermarketai, įvairiausios įmonės. Smagu prasieiti šia gatve. Jau prisipirkau tiek drabužių, kad pasigailėjau tik vieną mažą lagaminą pasiėmęs! Žymusis ir pigusis „Primark“ irgi yra čia, bet radau ir geresnių, ne ką brangesnių parduotuvių.

Aberdynas dar vadinamas granito miestu. Na rimtai, viskas taip pilka... ir įdomu. Ekskursija baigta, galiu su miestu susipažinti ir savarankiškai. Bet šiandien jau gana – Škotijoje laikas skiriasi 2 valandomis nuo Lietuvos, o dar prisiminus tai, kad keltis teko 3 nakties, kojos visai nebenori stovėti ant žemės. Poilsio reikia!

Antrąją pasakojimo dalį skaitykite vasaros žurnalo "Makaliaus kelionės" numeryje!.

[rev="eturas_price_img-1"]