Kelionės
Paslaugos
Straipsniai
– Kokios aplinkybės susiklostė, kad atsidūrėte Tailande?
– Kai baigiau universitetą, norėjau kažkur išvykti. Svarsčiau įvairias galimybes ir domėjausi skirtingomis šalimis. Tiesiog norėjau metams išvykti ir nuveikti kažką išskirtinio. Įvairių programų netrūko, tačiau daugeliu atveju reikėjo susimokėti. O aš ieškojau, kur man kažkiek sumokėtų. Apsisprendžiau tapti savanore. Galimybė Tailande mokyti vaikus anglų kalbos pasirodė labai patraukli. Todėl ja ir pasinaudojau.
Justinos Poškevičiūtės nuotraukose Tailando kasdienybė.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į šią šalį?
– Į akis krito tai, kad viskas aplink buvo žalia. Gamta pasirodė labai gyva. Nors pats Bankokas atrodė šiek tiek pilkas. Iš esmės patiko švarą. Tailande nėra daug šiukšlių. Ta žaluma viską užgožė. Pirmosiomis dienomis akį stebino puošnios šventyklos.
Vėliau įpratau, bet iš pradžių jos atimdavo žadą. Tailande itin patiko oro temperatūra: šilta, bet kartu ir drėgna. Kitiems lietuviams gal ir nepatiktų. Įprastai dieną buvo apie 30 laipsnių, o naktį termometro stulpelis nukrisdavo vos vienu kitu laipsniu.
– Kaip sekėsi adaptuotis prie Tailando kultūros?
– Girdėjau nuomonių, kad šioje šalyje, ypač jeigu esi turistas, tik ir taikosi apgauti, įbrukti niekam tikusių daiktų. Sutinku, kad taip yra daroma itin gausiai turistų lankomose vietose. Dar reikia pastebėti, kad šiaurės gyventojai labai skiriasi nuo gyvenančių pietuose. Pati gyvenau šiaurėje ir man vietiniai pasirodė labai malonūs.
Tik pamatę, sakydavo „hello“, nors pati pasisveikindavau tailandietiškai. Teko keletą kartų tranzuoti ir visada sustodavo. Greičiausia daug ką lemia budizmo kultūra, kuri sako, kad draugams nereikia gailėti. Beveik tikima, kad praėjusiame gyvenime tu man skolinai, dabar aš tau paskolinsiu. Iš esmės adaptuotis nebuvo sunku. Šiek tiek trikdė eismas kitoje kelio pusėje, vietinė kalba.
– Kas šokiravo ir kas maloniai nustebino?
– Galiu pasakyti labiau stebinusius dalykus nei šokiravusius. Tikrai buvau sužavėta žmonių šypsenų. Lietuvoje žmonės vaikšto lengvai susiraukę, o čia nuolat matai šypsenėlę. Tikrai ne visi žmonės turi pinigų, bet yra laimingi. Klausiau, iš kur toks nusiteikimas? Man atsakė, kad „gyvename derlingoje žemėje, galime pasisodinti visko, ko norime, tiesiog, galime turėti savo“.
Maloniai nustebino transporto priemonės. Be automobilių ir autobusų dar yra tokių triračių, vadinamųjų „Tuk-Tuk“ ir „Song-Teu“, kurie pažodžiui verčiami „dvi eilės“. Taip pat čia labai daug motorolerių, kuriuos, toks jausmas, turi kone visi žmonės. Tikrai ne visi čia turi mašinas, bet motorolerių netrūksta.
– Kaip apibūdintumėte vietinius žmones?
– Jau minėjau, kad jie yra labai draugiški. Be to, kas krito į akis, vietiniai vengia tarpusavio konfliktų. Jeigu kažkas negerai, tiesiai į akis nepasakys. Geriau per aplink prieis. Tačiau panašiai elgiasi ir lietuviai.
Tailandas yra monarchija. Jaunimas ir vyresni žmonės labai myli savo karalių. Jis - nuostabi asmenybė. Karalius žmonėms patinka, nes pats inicijavo įvairius žemės ūkio projektus, užsiėmė edukacinėmis programomis. Vietinė valdžia padeda žmonėms.
– Kaip pavyko susikalbėti su vietiniais?
– Pagrindinė kalba yra tailandiečių. Pagal etninę sudėtį čia gyvena apie 90 proc. tailandiečių, taip pat malaizijiečių ir kinų. Taip pat yra etninių mažumų kalbos. Mokykloje, kurioje mokiau anglų kalbos, turėjome vaikų, kurie kalbėjo ir tailandietiškai, ir vietine kalba.
Per 8 mėnesius šiek tiek pramokau skaityti. Galėjau pasakyti labas, ačiū, prašom, skaičius, pasiklausti, kiek kas kainuoja. Dažnai susikalbėdavau rankų mostais, šaradomis, gestais. Pačioje mokykloje su pedagogais kalbėdavomės angliškai. Apskritai su anglų kalba situacija prasta. Šios kalbos pramokęs jaunimas nedrįsta kalbėti angliškai.
– Kaip apibūdintumėte pragyvenimo lygį šioje šalyje?
– Atlyginimai, palyginti su Vakarų Europos šalimis, nėra dideli. Tailande žmonės užsiima įvairiais verslais. Imant šalies vidurkį galima sakyti, kad jie vidutiniškai uždirba apie 1 tūkst. litų. Tačiau tiek uždirbantys tikrai nesiskundžia.
Reikia atkreipti dėmesį, kad čia galima pavalgyti už 3–4 litus. Be to, tailandiečiams yra labai pigu keliauti. Per visą šalį galima pervažiuoti kone už 100 litų. Todėl galiu sakyti, kad su vidutiniu lietuvišku atlyginimu Tailande gyventum tikrai neblogai.
– Kas Tailande pasirodė brangu ir kas pigu, palyginti su Lietuva?
– Gana brangūs produktai, kurie gaminami iš grūdinių kultūrų. Tarkime, sausi pusryčiai yra savotiška prabanga. Tailande neauga kviečiai. Taip pat brangus paprastas pienas, už litrą gali tekti mokėti virš 4 litų. Tuo tarpu sojos pienas – labai pigus. Taip pat brangi duona. Iš alkoholinių gėrimų itin nedaug kainuoja šalyje gaminamas viskis, tačiau kiti alkoholiniai gėrimai yra brangesni. Gana pigūs desertai.
Tailande yra parduotuvių, kurios priklauso stambiems tinklams. Labai daug taip vadinamų „7/11“ parduotuvių. Todėl čia gausu vakarietiškų prekių. „Coca cola“ ir „M&M's“ tikrai galima rasti.
– Koks yra tradicinis Tailando maistas?
– Tailande gausu patiekalų ryžių pagrindu. Teko ragauti net įvairių ryžių desertų. Čia ryžiai yra specialiai garinami ir paruošiami. Taip pat labai daug makaronų, kurie nė iš tolo neprimena itališkų. Jie atrodo tarsi stikliniai. Makaronai dažnai patiekiami su žuvies padažu. Tailande daug jūros gėrybių, o aštrią šių gėrybių sriubą galima būtų įvardyti kaip firminę.
Galiu pasakyti, kad maistas čia yra labai aštrus. Ypač palyginti su lietuvišku. Pačiai reikėjo laiko priprasti prie tokio maisto. Kavinėje jei padavėjo neįspėsi, tai bus labai aštru. Jei pasakysi, kad nori pusiau aštraus maisto, atneš aštrų. O jei sakysi, kad būtų visai neaštrus, tada patieks pusiau aštrų.
Dar vienas mėgstamas maistas yra papajos salotos. Jos patiekiamos kartu su riešutais. Tailande teko valgyti visokių vaisių, kurių nei esu mačiusi, nei pavadinimą žinau. Gatvėse pardavinėjami vaisiniai kokteiliai, kurie kainuoja vos 2 litus. Čia populiari vištiena, kiauliena ir jūros gėrybės. Visokiausių vabzdžių neteko ragauti. Nors jų lengvai galima nusipirkti turguose.
– Kokios kainos dominuoja vietiniuose turguose?
–Reikia nepamiršti, kad turguose galima derėtis. Tailande galima įsigyti normalių ir pigių prekių. Turgeliuose pigu, nes viskas yra iš Kinijos, o ji juk visiškai šalia. Turgeliai labiau primena muges. Šiaip kainos mažesnės nei lietuviškos.
– Kokios yra įprastos tailandietiškos linksmybės ir laisvalaikio praleidimo būdai?
– Įprastai yra daug barų, kur suaugę žmonės renkasi po darbų. Tuo tarpu jaunimas, kuris, beje, stengiasi atrodyti labai stilingai, eina į klubus. Bankokas yra vakarėlių miestas. Taip pat populiarūs regio barai. Juose renkamasi pašokti. Iš esmės vietinės linksmybės nepasirodė kitokios nei Europoje.
– Kaip apibūdintumėte tipišką Tailando šeimą ir pačią šeimos sampratą?
– Tailande jaučiama labai didelė pagarba tėvams. Greičiausia budistų kultūra daro įtaką. Tėvai yra branginami. Jiems atsidėkojama, norima padėti. Senam žmogui yra jaučiama pagarba. Sunku išskirti kažką daugiau.
– Kokių darbų imasi vietiniai Tailando gyventojai?
– Viena didžiausių pramonės industrijų – turizmas. Todėl čia gausu turizmo agentūrų. Viena egzotiškiausių pramogų – pasivaikščiojimas su drambliais.
Daug darbo vietų sukurta švietimo sistemoje. Taip pat daug žmonių dirba žemės ūkyje. Bet Tailandas nepasirodė beesanti valstiečių šalis. Darbai nėra susitelkę vienoje srityje. Galbūt, išskyrus turizmą.
– Kiek Tailande kainuoja būsto nuoma?
– Vos atvykusi įsikūriau tokiame „sandėlyje“, kuris man nieko nekainavo. Gyvenau netoli Čiang Mai miesto, gyvenvietė vadinosi Me Tend. Bankoke nuoma kainuoja daugiau. Vieno kambario butą (kažkur nuošaliau) gali išsinuomoti už 500 litų, o pačiame Bankoke kaina sieks 800–1000 litų.
