Romantiškos Viktorijos atostogos Maldyvuose: kelionė paliko įsimintiną magijos, meilės, nuostabos ir laimės pėdsaką

Pirmajai mūsų tolimai kelionei pasirinkome kelialapį, kadangi norėjome, kad būtų viskuo pasirūpinta, saugiai ir sklandžiai sutvarkyta. Žinoma, Makalius įgyvendino mūsų svajonę kuo puikiausiai!?

Daugumai žiemą norisi ištrūkti iš žvarbaus Lietuvos šaltuko, o iš tikrųjų kas gali nenorėti pirmą (ar šimtąjį) kartą aplankyti Maldyvus, kai pamatai tokį gerą pasiūlymą! Pasirinkome kelialapį dešimčiai dienų „Arena Beach 4*“ (arba kitas pasirinkimas „Summer Villa 3*“) viešbutyje. Išvykome 2019 m. kovo 17 d. ir grįžome 2019 m. kovo 26 d. Kelialapyje jau įtrauktos vizos, pervežimai. Sveikatos draudimą pirktis reikėjo patiems, bet jo nereikėjo ieškoti, nes Makaliaus darbuotoja, su kuria bendravome apie viską, kas susiję su kelialapiu, iškart atsiuntė daugiau nei kelis variantus kur draustis geriausia, paskaičiavo, kur pigiausia. Šiuo atveju, norėtume pagirti Makaliaus darbuotojus už tokią greitą komunikaciją ir informacijos detalumą, pagalbą apmokant likutį, avansą ir kt. Taigi, gavus visus rezervacijos patvirtinimus, likučių apmokėjimus ir dieną prieš priminimus, jau sedėjome susikrovę lagaminus. Labai patiko, kad tik dieną prieš buvo išsiųsta išsami info, kas kur kaip ir kada, nes prieš tai laukiau su dar nepatirtu nekantrumu, kaip gi viskas vyks. Tiesiog laukėme visos kulminacijos ir kelionės pradžios aiškumo bei nuotykių.

Atėjus išvykimo dienai susitikome nurodytoje vietoje, kur mus pasitiko Makaliaus atstovė su paplūdimio krepšiais, čia laukėme ir visos grupės narių. Mums padovanojo anksčiau minėtus paplūdimio krepšius bei, kad nepasimestume skrendant, informavo apie visus kelionės aspektus, kur eiti, ką stebėti ir kas mus pasitiks išėjus iš Maafushi salos oro uosto, parodė kur registruoti savo bagažus bei palinkėjo geros kelionės ir skrydžių. Mus nuo pat pradžių pripildė teigiamomis emocijomis, nekantravome pamatyti kas mūsų laukia toliau.

Trumpai:

• Kelionės laikotarpis: 10 dienų – viešbutyje 7 naktys.
• Skrydžiai:
  Pirmyn: Vilnius – Stambulas; Stambulas – Malė.
  Atgal: Malė – Stambulas; Stambulas – Vilnius.
• Oro linijos: Turkish Airlines.
• Skrydžių trukmė: Nuo Vilniaus iki Stambulo skridome apie 2 val., nusileidus laukimas iki skrydžio į Malę Stambulo oro uoste apie 2,5 val., skrydis iki Malės apie 8 val.

Tik nereikia iškart baimintis dėl tų 8 valandų skrydžio. Taip, Turkish Airlines lėktuve nėra labai erdvu ekonominėje klasėje, tačiau tikrai nėra taip blogai. Aišku, mes skrisdami antrą kartą pasirinktume verslo klasę, kuri, pasirodo, skrendant į Malę buvo beveik pustuštė. Skrendant atgal iš Malės į Stambulą nusprendėme nebesiskųsti dėl ankštumo ir atsipalaidavome.

Turkish airlines patogumai: be galo skanus ir sotus tiekiamas maistas lėktuve, pavyzdžiui pusryčiams galima rinktis iš dviejų variantų: arba kiaušinienė, arba vištiena, tuomet visiems skirtas desertas, vaisiai, skrebutis/duona su sviestu ir uogiene. Žinoma, ir gėrimai – vanduo, sultys, kava, arbata. Vakarienei taip pat skirtingi garnyrai su įvairia mėsa, daržovėmis, desertu, vynu ir kt.
Labai patiko ir aptarnavimas. Visi stiuardai malonūs ir profesionalūs, o visiškam patogumui – gali gauti pagalvių kiek tik širdis geidžia. Kadangi mano vyras beveik dviejų metrų aukščio ir dėl ilgų kojų buvo labai nepatogu sėdėti, o aš, nemeluosiu, mėgstu komfortą – pagalvių mes turėjome net penkias!

Įsimintina ir filmų peržiūros galimybė, nes aš asmeniškai nesu taip toli skridus ir neįsivaizdavau kaip save užimti šitiek laiko. Kiekvienas keleivis gauna mažą rinkinuką: akių raištį, ausinukus, dantų pastą, dantų šepetuką. Nesuskaičiuosiu kiek, bet filmų peržiūrėjome tiek, kad beveik nesikalbėjome. Svarbiausia tai, jog filmai nėra seni – vieni naujausių. Taip pat gausu žaidimų ir kt. funkcijų, planšetėse, kurios yra kiekvienam prieš akis, įtaisytos ant priešais esančių kėdžių.

Turkish airlines trūkumai: kaip ir minėjau anksčiau, kas labiausiai sukėlė diskomfortą, tai ankštumas ekonominėje klasėje. Tačiau skrendant kitą kartą – būtinai imsime verslo klasės vietas ir gulėsime kaip karaliai! Taip pat, žiūrint filmus kartais nepatogu stebėti juos, kai priekyje sėdintis keleivis atsilošia, nes ekranas tiesiog per arti akių.

Taigi, skrendant iš Vilniaus į Stambulą, kurio oro uoste praleidome virš kelių valandų, turėjome pakankamai laiko pasivaikščioti po tokias parduotuves kaip „Hermes“, „GUCCI“ ir kt., pamiegojome ir jau laukėme prie vartų. Beje, patarimas: geriau kuo anksčiau nueiti ir laukti prie vartų, nes Stambulo oro uostas – kaip miestas su šimtais gyventojų. Žmonių srautas sunkiai protu suvokiamas, ypač pravartu stebėti viską, jei (mūsų atveju „kai“) pakeičia vartus bendruosiuose ekranuose.

Skrendant iš Stambulo į Malę, atmosfera pasikeitė didžiuliu greičiu. Vos tik lėktuvo kapitonui pranešus, kad jau greitai leisimės, visiems knietėjo žvilgtelėti pro langą. Kadangi pati sedėjau prie pat lango, negalėjau patikėti. Kaip įmanoma, kad aš šitiek delsiau ir net nenutuokiau, koks dar neatrastas grožis slypi už šitiek kilometrų nuo gimtinės! Vanduo tokio žydrumo, o kartais net besimaišančių skirtingų atspalvių... Sunku suvokti, jog tai natūrali gamta, viskas taip ryškiai ir gražiai nudažyta! Net iš lėktuvo matėsi plaukiojantys balti laivai, jachtos, kateriai. Norėjosi tiesiog šokti į vandenį! O salos... Jaučiausi lyg būčiau patekusi į perkamiausią turstinį atviruką, filmą, net sunku išreikšti emocijas – būtina pamatyti šį vaizdą viršaus.

Atmosfera pasikeitė ne vien tik dėl matomų vaizdų, bet ir dėl aplinkinių bendravimo. Malės oro uostas, žinoma nesulyginamas su Stambulo – tai tiesiog mažas pastatukas su nedidele patikra. Mes su vyru, skrendant iš šaltos Lietuvos, buvome labai šiltai prisirengę ir nieko nelaukdami, greitai bėgome į tualetą persirengti šortus, maikutę ir šlepetes, nes karštis buvo virš 30 laipsnių. Atostogas pajautėme akimirksniu!

Atskridus į Malės oro uostą ir išėjus į lauką, mus pasitiko gidė Elvina. Jau iš tolo matėsi, kaip mergina nuoširdžiai šypsosi ir pasiruošusi viskuo padėti ir pasidalinti. Elvina – begalo draugiška, paslaugi. Labai patiko profesionalumas iš gidės pusės, visi kilę neaiškumai išspręsti, nebuvo jokių problemų, net gyvenant skirtinguose viešbučiuose, ryšys palaikomas per programėlę „Viber“, pateikiami kasdieniai pasiūlymai kelionių tema. Apie viską pagalvota, informuota. Palydint iki katerių, kurie mus nuplukdė į gyvenamąją vietą, Maafushi salą, Elvina pakeliui su mumis juokavo, dalinosi savo patirtimi ir gyvenimu Maldyvuose, informavo apie orus, apie interneto ryšį, gyventojus ir tolimesnę kelionės eigą.

Sulaukėme visos mūsų grupės narių ir plaukėme su kateriu iki mūsų salos Maafushi, kurią pasiekėme per maždaug 30 min. Grožėjomės kartais išneriančiais delfinais, plaukiojančiais šiek tiek toliau bei salų įvairove. Kelionė net neprailgo, nors ir kepino saulė, o žydro vandens ryškumas tiesiogine ta žodžio prasme akino. Vienas svarbiausių patarimų – pasiimkite su savimi akinius su apsauga nuo UV spindulių, nes net negalėsite kasdien eiti maudytis. Spigins ir smėlio baltumas, ir saulė, ir vandens ryškumas, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti, bet tropikai, nebūtų tropikai! Pagaliau pasiekėme mūsų salą, pavadinimu Maafushi, kuri mus pasitiko su gražiomis skulptūromis, daugybe katerių.

Gyvenamoji vieta: Maafushi sala. Tai apgyvendinta sala, kurioje per 4000 gyventojų. Yra ir mokyklėlė, ir ligoninė, ir restoranėlių. Apėjome visą salą ir aišku radome tą Maldyvų pusę, kuri parodo kaip žmogaus ranka palietė Žemę – matėme labai toli esantį sąvartyną, kur pilna plastikinių butelių. Na, logiška juk tai gyvenamoji sala su nemažai turistų ir gyventojų. Tačiau gyventojai labai palaiko tvarką, miestelyje retai pamatysi besimėtančią šiukšlę. Labai patiko tiesiog vaikštant po salą ir gyvenamąsias vietas stebėti gyventojų dėmesį gamtai: kai kurie net plastikinius butelius naudoja kaip vazonus, juose augina gėlytes. Visi labai draugiški, atsipalaidavę, besišypsantys. Saloje gyventojai arba tiesiog vaikščioja, nes teritorija nėra didelė, ją visą apeiti mums užtruko apie pusvalandį – valandą neskubant, arba čiumpa dviračius, motorolerius. Automobilių matėme gal tik porą – daugiausia „Toyota Yaris“, praktišką ir mažą mašinytę.  Tokio dydžio saloje nėra nei kelių, nei šviesoforų – tik smėlis ir žemė.

Taigi, gidė Elvina mus visus nusivedė į pirmąjį viešbutį, kuris prie pat prieplaukos, „Summer Villa“. 3* viešbutis mus pasitiko su lediniais limonadais ir su didžiuliais vėdinimo aparatais, nes karštis ypač stiprus, visi sėdėjo supraikaitavę, bet aišku, su laiku prie jo pripratome, tiesiog reikėjo prisitaikyti prie to tvankumo ir aukštos temperatūros. „Summer Villa“ visi susėdome verandoje ir Elvina papasakojo apie kitų dienų keliones. Tie, kurie pasirinko gyventi „Summer Villa“ – pasiliko, o likusius palydėjo iki pat kito salos galos, į „Arena Beach“ viešbutį, įsikūrusį ant paties paplūdimio pakrantės. Elvina sutvarkė visus dokumentus, gavome interneto prisijungimo kodus bei kambarių korteles. Į juos mus palydėjo viešbučio darbuotojai. Lagaminus atskirai atnešė taip pat darbuotojai, o pirmas dalykas ką mes padarėme – atsivėsinome kambario kondicionierių iki tokio šaltumo, kaip kokiame šaldytuve...Haha! Pasnaudę ir atgavę jėgas ėjome pasivaikščioti palei pakrantę, susipažinome su aplinka ir stebėjome saulėlydį bei pavakarieniavome.

„Arena Beach Hotel“

Numerį gavome antrame aukšte, visiškai paprastą, bet tikrai neprastą. Visi reikalingiausi dalykai buvo, didžiulė lova, balkoniukas, vonios kambarys, taip pat spinta, seifas, kavinukas, televizorius, oro kondicionierius. Labai norėjome vaizdo į jūrą, tačiau mums pasakė, kad jie visi užimti, bet jei tik kuris nors atsilaisvins – mums bus pranešta ir galėsime persikraustyti.

„Arena Beach Hotel“ privalumai

Pirmiausia norėtume pagirti restorano maistą! Viskas kas tik buvo tiekiama (krevetės, ryžiai, daržovių mišiniai, įmantrūs desertai, vištiena įvairiuose padažuose, makaronai, blyneliai, kiaušinienė ir kt.) – nepamirštamo skonio. Restorano principas – švediškas stalas. Tad, kiek tik nori, tiek ir dediesi. Taip pat įsiminė viešbučio darbuotojų profesionalumas bei paslaugumas, bet apie tai šiek tiek vėliau. Smagu ir tai, gal net ne tiek kiek privalumas, bet šalia visuomet žaisdavo ir gulėdavo kačiukai, kurie tiesiog gyvena laisvėje ir užklysta į restoraną vakaro metu.

Po kelių dienų įvyko įdomus dalykas, net nepavadinčiau incidentu. Su laiku, deja, pastebėjome mūsų numeryje keistus darinius ant sienų, spėjome, jog tai nuo drėgmės – susidarė vandens maišeliai, o mes, aišku, nekreipėme dėmesio, kol gulint paplūdimyje mūsų neiškvietė personalas. Žinoma mes išsigandome, kad kažkas ne taip, kol nepaaiškino, jog dėl susikaupusios drėgmės ir temperatūrų kaitų bei didelio karščio kambarį reikėtų atlaisvinti tam, kad būtų sutvarkytos sienos. Bet tikrai negalime skųstis – kitą kambarį gavome tokį, kokio norėjome! Gal vaizdas ir ne pilnai į jūrą, tačiau matėsi palmių viršūnės, gražus balkoniukas, vėl didelė lova, didelis modernus dušas, didesnė spinta ir naujoviškesnis interjero dizainas.

Pats viešbutukas siūlo nemažai pramogų, tokių kaip parasparnių sportas, įvairios ekskursijos, tik, žinoma, reikia ieškoti kas labiausiai apsimoka. Labai patiko ir tai, jog papūgos saloje – kaip šeimos nariai. Galima su jomis nusifotografuoti, pakalbinti, pamaitinti.

Norėtume ypatingai pagirti „Arena Beach Hotel“ viešbučio darbuotojus ir restoraną. Visi darbuotojai, tiek administratoriai, tiek patarnautojai, tiek restorano virėjai ir padavėjai niekada neatsakys piktai, visada padės, linksmai pašnekės. Su vienu darbuotoju ypatingai susibendravome, jis mums viską plačiau papasakojo apie salą, gyventojus, ką pirkti ir kur, ko nepirkti ir panašiai. Per kiekvieną vakarienę aptarnaudavo mus vis su naujais pasakojimais, patarimais, tad buvo smagu pažinti vietinius.

„Arena Beach Hotel“ trūkumai

Kaip ir minėjau anksčiau, pirmiausiai gavome paprastesnį kambarį – vaizdas į lauką galėtų būti šiek tiek geresnis, nes mūsų buvo tiesiai į kitą numerį, tad teko užsitraukti užuolaidas norint šiek tiek privatumo. Kitas trūkumas – drėgmės problema, tai labiau iš statybinės pusės, bet mes nesigilinome. Visgi mums pasiūlė geresnį kambarį vienu aukštu aukščiau, naujesnės statybos ir net atskirame pastate, todėl trūkumas pavirto privalumu! Taip pat pirmame, seniau statytame pastate, buvo ankšti laiptukai į aukštus, o naujesniame buvo ir liftas, daug patogiau. Taip pat būtų patogu, jei viešbučiai uždėtų tinklelį ant langų nuo uodų, nes jų ten apstu, tad rekomenduoju pasirūpinti apsauginiais purškikliais.

Ekskursijos

Saloje apstu pramogų: ir kelionės į kitas salas, ir nardymas su rykliais, rajomis, vėžliais, pasivažinėjimas vandens motociklais ir t.t. Jau šių metų kovą matėme esančias ir dar tik įkuriamas teikiamų pramogų paslaugų įmones, tad su laiku, manau, sala turės begalę pasiūlymų, gali būti sunku išsirinkti! Mes labai norėjome pabandyti nuvykti paplaukioti su rajomis, rykliais ir vėžliais, bet vietiniai informavo, jog jie atplaukia skirtingu laiku ir ne visada jų būna daug. Taigi praleidome šią pramogą, bet būtinai pasinaudosime kitą kartą. Kadangi mums patinka greitis ir adrenalinas, saulėlydį nusprendėme pasitikti vandenyje, tad išsinuomavome vandens motociklą.Maldyvų saulėlydžiai yra kažkas nuostabaus!!! Aš dar niekur nesu mačiusi šitokio grožio saulėlydžių, jie visi tokie stebuklingi ir skirtingi. Niekada nepamiršiu kaip temstant daugėjo turistų – visi susirinkdavo pakrantėje ant lieptelio stebėti, filmuoti, fotografuoti tiek save, tiek saulėlydį. O žmonių būdavo tiek daug, kad lieptelis būdavo perpildytas. Tai tik įrodymas – visi negalėjo atsigrožėti saulėlydžiu.

Anksčiau minėjau, kad kasdien gidė Elvina atsiųsdavo kitos dienos ekskursijos pasiūlymą, jo aprašymą, ką ten galima nuveikti, kokia kaina ir kas į ją įskaičiuota. Patys nukeliavome į dvi ekskursijas, nes kitas dienas skyrėme poilsiui. Svarbu: mes pasirinkome gyventi Maafushi saloje dėl to, nes iš jos yra rengiamos ekskursijos į kitas salas. O jeigu būtume pasirinkę gyventi kurorte (ne apgyvendintoje, o labiau turistinėje saloje su SPA salonais ir restoranais bei poilsio namukais ir kt.) – neturėtume tiek galimybių keliauti, reikėtų domėtis ar įmanoma iš tam tikros kurortinės salos būti nuplukdomam į kitą, pasirinktą salą.

„Adaaran Club Rannalhi 4*“ 

Visų pirma plaukėme į „Adaaran Club Rannalhi 4*“ kurortą. Kodėl pasirinkome būtent šią salą? Dar Lietuvoje mums atsiuntė prieš kelionę numatytą ekskursijų programą, o mes, nieko nelaukdami, išsirinkome ką būtinai norime aplankyti. Ši sala – viena iš jų. Taip pat patiko tai, jog maistu buvo pasirūpinta, turėjome tam tikrą valandą labai sočius pietus, o alkoholis buvo neribotas, kada ir kiek tik nori. Mums parekomendavo jų populiariausią kokteilį „MaiTai“ – labai stiprus, bet ir labai skanus.

Mums didelį įspūdį padarė ir pati sala: kiek daug gražių ir įsimintinų vietų! Viena yra matyti per kompiuterį ar žurnalus, visai kas kita matyti gyvai. Ištyrinėjome visą salą ir pamatėme mini zoologijos sodą su nuostabiais, egzotiškais paukščiais, visur bėgiojančius driežus, begalybės „Infinity“ baseiną, kurio vanduo tarsi susilieja su vandenynu, deginomės ant gultų pasakiškuose paplūdimiuose, dėka skaidraus vandens nufilmavome prie pat savęs beplaukiojančias ir net mus liečiančias egzotines žuvis, įsiamžinome gražiose poilsinėse zonose, aplankėme vienus gražiausių namukų ant vandens. Ši sala patiko tuo, kad visiškai pajutome poilsį, nepaisant to kiek buvo turistų – buvo tylu, ramu ir gera. Taip pat galima pasinaudoti SPA centrų siūlomomis procedūromis, nardymais.

Vienas įsimintiniausių dalykų: pirmą kartą savo akimis pamatėme po tilteliu beplaukiojančius visiškai gyvybei nepavojingus taip vadinamuosius „baby shark“ – mažus rykliukus ir rajas.

„Olhuveli Beach & Spa Resort 4*“

Antrasis kurortas ir sala į kurią plaukėme ir kuri man netikėtai tapo ypatinga: „Olhuveli Beach & Spa Resort 4*“. Iškart prieisiu prie to, kuo mus maloniai nustebino ši sala. Joje yra juvelyrikos parduotuvių, kur galima įsigyti ar padovanoti prabangių dovanų (žiedų, auskarų), įvairios parduotuvės turistams pilnos tiek suvenyrų, tiek nardymo įrangos, tiek kitų būtinų dalykų. Šioje saloje alkoholis kaip ir maistas buvo ribotas, tik tam tikromis valandomis, tačiau kalbant apie maistą... Jam bus skirta visa pastraipa tolėliau.

Pati sala labai unikali! Visą ją apėjome, pamatėme įvairius ir labai gražius bei unikalius poilsio namukus ir net didesnius pastatus. Kas maloniai nustebino – tropinis lietus, kam pavyko nuo jo pasislėpti – valio, kam nepavyko – iškart buvo pasirūpinta sausais rankšluosčiais. Tai pirmas kartas gyvenime, kai pakliuvau ir pamačiau kas tai yra tropinis lietus. Nuo jo net nesinorėjo bėgti ir slėptis, buvo dvasinis protrūkis mėgautis juo.

Įsimylėjau šioje saloje esantį papūgų krūmą, į kurį ėjome pagal Elvinos rekomendacijas. Teko pasitelkti žemėlapį, nes sala gana didelė. Kai suradome tą krūmą ir vietą, kur papūgos yra prižiūrimos ir auginamos – praktiškai visą laiką praleidome būtent ten. Papūgos nerealios! Kai kurios nekreipiančios dėmesio, kai kurios bandančios švelniai (arba ne) captelti su snapeliu, kai kurios draugiškos, kalbančios, darančios garsus it kviesdamos kačiuką, nužiūrinėjančios, bet... labai įsimintinos! Tik prasidėjus tropiniai liūčiai, visos pradėjo nepatenkintos rėkti ir buvo suneštos į namukus.

Norėčiau išskirti maisto įvairumą. Vien pateikimas restorane esančių patiekalų, skulptūrų (išraižytų gulbių ir kt.), personalo paruošimas prieš mus aptarnaujant, profesionalumo lygis tikrai pasijautė. Restorano principas – švediškas stalas. Gali rinktis iš žuvies, vištienos ir kitų mėsų rūšių patiekalų, įvairiausių garnyrų, burgerių. O desertų gražumas ir skanumas! „Panna Cota“, šokoladiniai pyragaičiai, taip pat egzotiniai vaisiai tokie kaip „dragonfruit“ ir kt. Sąrašas labai ilgas, bet visi buvo maloniai nustebę tiek restorano autentika, tiek viso švediško stalo pateikimu, tiek maisto patiekalų įvairumu ir įmantrumu.

Kodėl sakiau, jog ši sala mums buvo ypatinga? Būtent šioje saloje mano vyras suplanavo pasipiršti! Vieta buvo išrinkta tobula! Šalia nei vieno žmogaus, už mūsų antrame plane namukai ant vandes, fone buvo kalbančių papūgų krūmas, oras – idealus, na tiesiog pakliuvau į rojų, netikėjau, kad tai realu. Miela, kad net Elvina pastebėjo žiedą ant piršto ir pasveikino. Vyrai, jeigu planuojate pirštis savo mylimajai tik dar trūksta įdėjų kur ir kaip – geniali idėja MALDYVAI!

Maafushi parduotuvės ir kainos

Likusias dienas leidome sau pailsėti, nes po darbų norėjosi atgaivos tiek kūnui, tiek sielai. Patiko pasivaikščioti po Maafushi salą, aplankyti vietines parduotuves, tiek maisto produktų, tiek suvenyrų. Sužinojome kur, ką geriausia pirkti, sutikome malonių pardavėjų, kurie mums pritaikė nuolaidų. Patogu ir smagu buvo vėlai vakare eiti į maisto prekių parduotuvę, kurioje privalai nusimauti šlepetes ir vaikščioti basomis (beje taip ne tik vienoje parduotuvėje, bet daug kur), kuri prie pat viešbučio ir palyginus kainos beveik kaip Lietuvoje. Kai kas brangiau, kai kas pigiau. Pavyzdžiui, nustebome, kad tarkim „Magnum“ ledai kainuoja beveik 3 €, bulvių traškučiai, gėrimai, sausainiai mažesniuose pakeliuose, bet kaina tokia pat kaip ir Lietuvoje.

Salos valiuta – rufijos. Maisto prekių parduotuvėje beveik viskas parašyta rufijomis, gali mokėti ir doleriais, tačiau visa suma iš rufijų paskaičiuojama ir perverčiama doleriais. Grąža duodama rufijomis.

Kaip minėjau anksčiau, pati sala siūlo nemažai pramogų, taip pat ir kaljanų įvairovę bei restoranus. Mes ėjome į Elvinos parekomenduotą „Symphony“ restoraną ir juo nenusivylėme. Nors labai užpuolė uodai, padavėjai iškart atnešė purškiklį nuo vabalų, maloniai aptarnavo, maistą atnešė labai greitai, o patiekalai taip patiko, kad visada ten ėjome, kai norėdavome prasivaikščioti. Taip pat Elvina pasiūlė įsigyti labai skanių vietinių skanumynų, tekainuojančių po 1$. Aišku, mes susidomėjome – skonis pribloškė. O ypatingi jie tuo, kad įvynioti į kokosų lapus, skonis visiškai prilygsta šokoladiniam batonėliui „Bounty“.

Maafushi salos taisyklės

Iš anksto visada pravartu pasiskaityti, pasidomėti apie šalį, į kurią skrendama: kas leistina, o kas griežtai draudžiama. Makaliaus kelialapyje buvo nemažai patarimų ir naudingos informacijos apie tai. Pavyzdžiui, Maldyvuose vyraujanti religija – musulmonų, tad ne viešbučio ir ne paplūdimio teritorijose draudžiama vaikščioti tik su maudymosi aprangomis, be viršutinių drabužių. Žinoma, skaitėme ir tai, jog musulmonų šalys konservatyvios, negalima viešai bučiuotis, apsikabinti, bet su tuo nesusidūrėme. Musulmonų religiją prisimindavome tik tuomet, kai labai retai išgirsdavome 5 ryto kvietimą į maldą, bet tai buvo tik porą kartų. Daugiau kartų girdėjome antroje dienos pusėje, visgi taip pat tik retkarčiais.

Kelialapio pliusai

Kaip pirmai kelionei – svajonė kuo puikiausiai įgyvendinta Makaliaus dėka! Pamatėme rojų savo akimis, sukūrėme daug linksmų, nepakartojamų prisiminimų, kuriuos atsiminsime visą gyvenimą. Maldyvai paliko įsimintiną magijos, meilės, nuostabos ir laimės pėdsaką mūsų abiejų gyvenimuose. Tokia įspūdinga kelionė, patys Maldyvai, gyventojai, egzotiniai sutvėrimai, 40 laipsnių saulė, baltas smėlis ir žydras, tarsi netikras vanduo, visas tas smulkmenas atperka. Mes esame labai laimingi ir galiu pasakyti, kad prisirišau prie Maldyvų, kaip prie jaukių namų ir mes dar grįšime. Rekomenduojame!!!

Teksto autorė: Viktorija Aliabjeva