Joninių savaitgalio planas buvo toks – prie Telšių įsikūręs Žvėrinčius ir pačiuose Telšiuose esantis japoniškas sodas.
Telšių miesto tinklalapyje rašoma: Žemaitiška-japoniška sodyba-muziejus. Kontaktinis asmuo - Alfredas Jonušas, Muziejaus g. 88, Telšiai, tel. (8~444) 70763, 51367; mob. tel. +370 674 19308. Dailininko juvelyro, žemaičių ir japonų draugijos įkūrėjo Alfredo Jonušo rankomis sukurta Tekančios Saulės šalies salelė – žemaitiška-japoniška sodyba – muziejus. Lankytojai čia gali pamatyti seniausios pasaulyje Horiudži šventyklos pagodos maketą, No teatro kaukės Okame kopiją, kabukio, japonų teatro, sceninius vaizdus. Fudži kalno papėdėje – arbatos gėrimo namelis, budos Amidos, šv. Vienuolio skulptūros ir kiti senosios Japonijos kultūros simboliai. Buvusiame medžiotojų namelyje įrengtos ekspozicijos Dievo Krėslo miško partizanams ir dailininko tėvo Prano, savamokslio mechaniko, atminimui. Galima apsilankyti ir japoniškame kambaryje, susipažinti su meniniu gintaro apdirbimu.
Bet paskambinau ir sužinojau, kad tikslaus darbo laiko ponas Alfredas neturi, o dėl apsilankymo reikėtų tartis bent jau prieš kelias dienas. Tad beliko apsilankyti Žvėrinčiuje.
Pasisukioję plačiu, greideriuotu miško keliu, privažiuojame stovėjimo aikštelę. Pasistatę automobilį, žingsniuojame vigvamo, kuriame įsikūrusi kasa, link. Nors oras tikrai nebuvo labai geras, žmonių į Žvėrinčių prisirinko. Susimokėję po 4 litus, einame. Sako visai teritorijai apeiti užtenka valandos, tačiau, šviečiant saulei, manau, visai smagu būtų pakramsnoti sumuštinių ant čia pat esančios plačios pievelės, kur vaikams įrengtos sūpynės.
Pirma aplankom mešką Timofėjų. Čia pat stirnos, danieliai. Toliau lūšys. Tiesa pasakius, labiausiai intrigavo vilkai, kurių taip ir nepamatėm. Esą anksčiau jų buvo apie 17 (tikiuosi, kad gerai pamenu šį skaičių), tačiau, kai žmonės pradėjo į jų teritoriją mėtyti pagalius, butelius ir šiaip visokius daiktus, tikėdamiesi, kad šie atbėgs, Žvėrinčiaus darbuotojai buvo priversti atsisakyti dalies vilkų. Šiuo metu tėra viena vilkų šeimyna, kuri gana tankiame miške tikrai sunkokai pastebima. Didžiausią įspūdį paliko ne lūšys, ne meška ir net ne visur zujančios palaidos vištos, o ožiai ir ožkos. Jie tokie draugiški ir pripratę prie žmonių, jei duodi kokią žolelę, kurį laiką vaikšto po Žvėrinčių kartu su tavimi
Žvėrinčiuje vyksta gyvūnų kaita. Esmė ta, kad atsivesti jaunikliai po kurio laiko paleidžiami į laisvę, tuo pat metu priglaudžiami žmonių atnešti ar susižeidę gyvūnai. Turbūt tokiu pačiu būdu čia atkeliavo šinšila su šeškučiu.
Paminėsiu, jog teritorijoje yra norų medis, ant kurio pageidautina pririšti juostelę ir sugalvoti norą. Taip pat akmenys, kurie esą turi stebuklingų galių. Šamanų ritualų nematėm, bet kažkur buvau girdėjusi kad jie vyksta.
Jei tikitės pamatyti daug skirtingų žvėriukų, tuomet keliaukite į MiniZoo, Žvėrinčius labiau gamtos mylėtojų vieta, kur gyvūnai laikomi kiek įmanoma natūralesnėmis sąlygomis, galima pabūti gamtoje ir pasisemti jos ramybės.
P.S. Žinoma, kad tikėjomės, jog ir tomis natūraliomis sąlygomis laikomų žvėrelių bus daugiau ir įvairesnių. Jei vyksite į Žvėrinčių iš kito miesto, siūlyčiau neapsiriboti vien juo, o pasidomėti aplink esančiais pažintiniais takais, nuvykti iki Platelių ežero, pakeliui aplankyti Alsėdžius – labai retą buvusį ne gatvinį kaimą Lietuvoje. Gal net nuvykti iki Mosėdžio Akmenų muziejaus...
Žvėrinčiaus darbo laikas: visos savaitės dienos nuo 10 iki 19 val., išskyrus pirmadienį (sanitarinė diena).
Žvėrinčiaus bilieto kainos: suaugusiems 4 Lt, vaikams 2 Lt, ekskursijos vadovo paslaugos (patartina tartis iš anksto) 30 min. - 10 Lt. Telefonai: 8-444-70159, 8-444-40324, 8-686-33137.