Pagal juos pernai Lietuvą aplankė 1,775 mln. užsienio turistų (18 proc. daugiau nei 2010 m.) – t.y. beveik tiek, kiek žmonių gyvena Estijoje ir Liuksemburge kartu sudėjus.
7 iš 10 keliautojų į Lietuvą atvyko asmeniniais tikslais: atostogauti, praleisti laisvalaikio, aplankyti draugus ar gimines, apsipirkti ar pasinaudoti sveikatinimo paslaugomis. Verslo reikalai čia atginė apie trečdalį visų turistų.
Dauguma - 44 proc. – atvyko lengvuoju automobiliu, 34 proc. – lėktuvu.
Užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai viešėjo 4 dienas. Kas antras jų nakvojo viešbučiuose, kiek daugiau nei trečdalis – pas giminaičius ar pažįstamus. Daugiau nei pusė jų aplankė Vilnių, kas ketvirtas – Kauną, beveik kas penktas - Klaipėdą. Apie 12 turistų iš 100 pernai grožėjosi ir Trakais, Palanga.
Taip keliaudamas turistas Lietuvoje vidutiniškai išleido apie 1244,4 Lt, t.y. 198,1 Lt daugiau nei 2010 m. Be išlaidų apgyvendinimui ir transportui piniginę plačiausiai jis atvėrė pirkiniams bei pasistiprinimui maitinimosi įstaigose.
Informaciją apie Lietuvą užsieniečiai prieš atvažiuodami rinko vienodai tiek klausinėdami giminių ir draugų, tiek naršydami internetą, tiek pasikliaudami savo žiniomis iš ankstesnės kelionės. Mat 70 proc. visų atvykusiųjų Lietuvoje viešėjo nebe pirmą kartą. Reklama, kelionės vadovas ar kelionių agentūra padėjo tik daugmaž 7-8 turistų iš 100.
„Mūsų turistas – inteligentiškas, žingeidus, tvarkingas. Džiugu, kad neprigijo Lietuvos, kaip šalies, gausiai lankomos mergvakarių ar bernvakarių dalyvių, įvaizdis. Smagiausias statistinis rodiklis – kad beveik kiekvienas svečias išsivežė tik labai gerus ar gerus įspūdžius iš Lietuvos, tad, tikėkimės, jis sugrįš čia dar ir dar kartą,“ - apibendrina Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. R. Balnienė.