Makalius x Alma Littera: atostogos su knyga

Šiais metais jungiamės prie leidyklos „Alma littera“ vasaros skaitinių akcijos „Vasaros knygelionės su Makaliumi“. Visą vasarą keliautojai ne tik suks ratus aplink Žemės gaublį, bet ir klajos literatūros keliais po Lietuvą bei įvairias šalis, istorijos periodus, realius ir įsivaizduojamus pasaulius, žmonių santykius. Apie atostogų skaitinius ir apie tai, ar popierius atsilaikys prieš ekrano konkurenciją, įžvalgomis šiame straipsnyje pasidalino „Alma littera“ leidyklos vadovė Dovilė Zaidė bei Rimvydas Širvinskas-Makalius. Smagaus skaitymo!

„Jei knyga yra gyvenimo, laisvalaikio, savišvietos dalis, ji būtinai taps ir atostogų dalimi. Netgi būtinu atributu“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. „Gera knyga kaip ir gera kelionė plečia akiratį, leidžia pažinti save ir kitus“, – neabejoja Rimvydas Širvinskas-Makalius.

„Knyga gali įkvėpti kelionei, o kelionė – naujam knygos puslapiui“, – įsitikinęs Makalius. Knyga jam, o ir jo darbo kolegoms yra neatsiejama nuo atostogų, o biure komanda netgi įrengė nedidelę kelionių biblioteką.

„Ir aš, ir kiti keliautojai, pastebiu, esame stipriai pavargę nuo ekranų, mobiliųjų telefonų. Atostogos tam ir yra, kad pabėgtum nuo kasdienybės, įprastų darbų. Turėdamas telefoną šalia, juk neatsispiri pagundai patikrinti pašto dėžutę, rankos niežti sutvarkyti skubų reikalą. Štai kodėl per atostogas aš būtinai paskiriu keletą dienų be kompiuterio ir telefono, imu knygą ir keliauju ten, kur ramu, į parką, sodą, prie jūros“.

R. Širvinsko lagamine į kelionę dažniausiai leidžiasi dvi knygos. Viena neužbaigta per praėjusias atostogas, kita – visiškai nauja. „Būna, kad naujoji kartais grįžta neužbaigta, – prisipažįsta keliautojas ir priduria negalintis atsisakyti įpročio skaityti popierines knygas. Jau vien dėl to, kad nuolat sėdėdamas prie kompiuterio, jis kelionėje nori pailsinti akis.

Leidyklos „Alma littera“ vadovės D. Zaidės kelionių lagamine vietos visada atsiranda bent vienai popierinei knygai, tačiau jos telefone – solidus garsinių knygų sąrašas. Atostogoms knygų leidėja renkasi grožinę literatūrą. „Bet tik ne lengvus romanus su nuspėjama pabaiga“, – šypsosi ir priduria, kad vasarą skaitytojai dažnai ieško atsipalaidavimo, lengvos įtampos ar malonių emocijų vadinamuosiuose feel-good romanuose. Tačiau tai – tik tendencija, o ne taisyklė – visada bus tokių, kurie per atostogas išsikels uždavinį „įveikti klasiką“, „save patobulinti“ ar perskaityti ką nors sudėtingesnio. Vasara – auksinis metas detektyvų mėgėjams. Ypač populiarūs trileriai ar klasikiniai kriminaliniai romanai.

R. Širvinskas leidėjos mintis patvirtina sakydamas, kad atostogoms jis visada renkasi lengvesnį, paprastesnį turinį, į kurį nereikia gilintis ir daug apie jį galvoti. „Į vieną kelionę išsivežiau Katherine Boo romaną „Amžiams atskirti nuo grožio. Gyvenimas, mirtis ir viltis Mumbajaus lūšnynuose“. Knygoje daug liūdesio, nebaigiau skaityti, grįžau prie jos Lietuvoje. Visai kitas jausmas!“.

D. Zaidė sako, kad kai kurie empiriniai tyrimai ir rinkodaros surinkti duomenys leidžia teigti, jog per atostogas žmonės skaito daugiau. Tačiau apibendrinti negalima – skaičiai priklauso nuo šalies, jog gyventojų įpročių, atostogų vietos, pobūdžio ir netgi metų laiko. Žmonės linkę daugiau skaityti, kai turi daugiau laisvo laiko ir patiria mažiau streso.

„Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. apklaustųjų teigė, jog atostogų metu skaito daugiau nei įprastai, – sako didžiausios šalies leidyklos vadovė ir priduria, kad daugelis pasaulio leidyklų ir knygynų vasarą fiksuoja padidėjusį knygų pardavimą. Ypač – grožinės literatūros. Tai, kad skrydžiuose, viešbučiuose ar paplūdimyje skaitymas laikomas įprasta veikla, rodo ir vasaromis šoktelėjantys elektroninių skaityklių pardavimai bei susidomėjimas garsinėmis knygomis.

Vis dėlto ir D. Zaidė, ir R. Širvinskas kalba apie tai, kad viena yra geri norai ir ketinimai, o visai kas kita – realybė. Knygas dažnai į keliones pasiimantys žmonės jų taip ir neperskaito – su skaitymu stipriai konkuruoja socialiniai tinklai, televizija, aktyvios veiklos.

„Būna, tikrai knygos neperskaitau, – prisipažįsta R. Širvinskas ir pasakoja, kad poilsio viešbučiuose dažnai atranda kitų poilsiautojų paliktų knygų lentynas. Tik lietuviškų knygų ten beveik nesurasi, daugiausia – ispaniškos, prancūziškos. Lietuviškų knygų bibliotekėlę keliautojas yra matęs tik Maldyvuose – vienuose atostogų namuose, kuriuos itin pamėgę lietuviai.

Kartais nutinka, kad iš atostogų ir D. Zaidė grįžta su neperskaityta popierine knyga, tačiau perklausiusi daug garsinių knygų. Perskaitytą popierinę ji dažnai palieka viešbutyje, kuriame atostogavo. „Knyga grįžta namo nebent tuo atveju, jei ji man labai patiko“, – sako.

Vaikų skaitymo įpročiai vasarą kiek kitokie nei suaugusiųjų. Su knyga per atostogas stipriai konkuruoja kompiuteriniai žaidimai, ekranai ir laisvė. Dauguma vaikų vasarą skaito mažiau nei mokslo metais, ypač jei nėra struktūros ar motyvacijos. „Tačiau jei tinkamai organizuosime jų laiką, siūlysime įdomių knygų, vasara gali tapti skaitymo augimo metu“, – neabejoja D. Zaidė. Ji siūlo leisti vaikams patiems rinktis knygas, supažindinti juos su garsinėmis, elektroninėmis knygomis, skaitymą paversti žaidimu ar iššūkiu, kartu lankytis bibliotekose ir skaitymo renginiuose.

Teksto autorė: Laisvė Radzevičienė