Palangos oro uostas – ketvirtas tarp sparčiausiai augusių mažųjų Europos oro uostų, Lietuva – septinta

Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimą tarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenys. Vertinant šių metų liepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims panašaus dydžio Europos oro uostams.

Nusileido tik didžiausioms atostogų rinkoms

„Vasaros mėnesiais aukštus rodiklius rodo Pietų Europos oro uostai, tarp jų šiemet ypač sparčiai augo Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Portugalija, tad džiugu, kad į šių populiarių atostogų krypčių gretą pavyko įsiterpti Palangos oro uostui. Viena iš pastebimų tendencijų – žemų sąnaudų oro linijos yra pagrindiniai rinkų augintojai, ir tai dažnai lemia, kad auga ne didieji, o vidutinio dydžio Europos oro uostai. Svarbu ir tai, kad gerokai viršijome savo prognozes“, - sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Palangos oro uoste šiemet smarkiai išaugo vykdomų skrydžių skaičius: skrydžius į Londoną pradėjo žemų sąnaudų oro linijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“, o į Varšuvą – Lenkijos oro bendrovė „LOT“. Vasarą sezoninę veiklą Lietuvos pajūryje pradėjo aviakompanijos „Belavia“ ir „Ukraine International Airlines“, taip pat sugrįžo Rusijos oro bendrovė „Rusline“, todėl 2016 metais aptarnautų keleivių skaičius turėtų būti gerokai didesnis negu praėjusiais metais.

Pagal liepos mėnesio Europos oro uostų keleivių statistiką, stiprų augimą demonstravo ir Lietuvos oro uostai. „Lietuva pagal liepos mėnesio duomenis Europoje buvo septinta ir fiksavo 12,7 proc. augimą. Mūsų šalis kartu su dideliu 10,7 proc. augimu išsiskyrusia kaimynine Lenkija nusileido tik Ispanijai, Kroatijai ir kitiems Europos kurortų „grandams“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Nukentėjo Turkija, toliau smuko Rusija

Anot G. Almanto, Europos oro uostai liepos mėnesį demonstravo stiprius rezultatus, skrydžių pagausėjo 3,9 proc. „Galima pastebėti, kad geriausius rezultatus demonstravo pagrinde Europos Sąjungos šalys. Sąjungai nepriklausančių šalių keleivių skaičius smuko 5,5 proc., labiausiai dėl Turkijos, kurios oro uostai stebėjo 15,3 proc. keleivių sumažėjimą, ir toliau smukusios Rusijos, kurioje tęsėsi kritimas ir skrydžių mažėjo 5 proc.“, – vertino G. Almantas.

„ACI Europe“ savo ruožtu įvertino, kad politiniai nestabilumai ne Europos Sąjungos šalyse buvo labiau vietinės reikšmės ir lėmė didesnį kitų Europos oro uostų pasirinkimą. „Vėl esame dviejų greičių rinkoje – tik šįkart kitu kampu. Kol keleivių augimas po finansų krizės sumažėjo ne Europos Sąjungos šalyse, Europos Sąjungos šalys fiksuoja augimą“, - „ACI Europe“ pranešime sakė Tarptautinės oro uostų tarybos generalinis direktorius Olivier Jankovec. Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ skelbiama statistika yra vienintelis Europos statistikos šaltinis, įvertinantis 211 oro uostų veiklą bei 88 proc. Europos keleivių srauto.

Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 19 aviakompanijų skraido 65 kryptimis į 54 miestus 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.