AirBaltic akcininkės - valstybė ir bendrovė Baltijas aviacijas sistemas (BAS) susitarė dėl valstybei nenaudingos akcinės sutarties galiojimo nutraukimo, taip pat papildyti aviakompanijos akcinį kapitalą 100 mln. latų (apie 487 mln. litų).
Susitarimo pasirašymas užtikrina valstybei faktinę bendrovės airBaltic kontrolę. Susitarimą Latvijos valstybės vardu pasirašė susisiekimo ministras Uldis Augulis, taip pat BAS, kreditoriai Latvija Krajbanka, bankas SNORAS, Investbank, Taurus Asset Management Fund Limited, Transatlantic Holdings Company S.A. ir UAB KD Jet.
Latvijos valstybė visoms pusėms paskirstė įpareigojimus, o už sutarčių nevykdymą numatytos griežtos sankcijos, taigi pažeisti sutarčių sąlygas neapsimoka, sakė susisiekimo ministras U. Augulis.
Susitarime numatytas proporcingas valstybės dalyvavimas didinant bendrovės airBaltic pagrindinį kapitalą - ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 14 d. suteikti 16 mln. latų valstybės paskolą, jeigu bus įvykdytos šios sąlygos: atšauktas teismui įteiktas pareiškimas dėl teisinės apsaugos, visiškai išpirktos 59,110 tūkst. akcijų, dėl kurių priimtas sprendimas 2010 m. balandį, ir patvirtinti nauji airBaltic įstatai.
Susitarimas taip pat numato dabartinio airBaltic valdybos nario Bertolto Fliko pasitraukimą iš pareigų. Valdyboje dirbs trys asmenys.
Prekės ženklas turi būti grąžintas bendrovei airBaltic ir įkeistas valstybės naudai, kad užtikrintų paskolos grąžinimą.
Jeigu šios ir kitos sąlygos bus įvykdytos, valstybės indėlis sudarys 57,6 mln. latų ir bus įformintas kaip valstybės iždo paskola. Lėšos numatytos padengti veiklos nuostoliams šiais metais ir iš dalies ateinančiais metais, taip pat lėktuvų parkui modernizuoti.