Pavasaris Neapolyje: Velykų šventė bei šiltojo sezono pramogos

Didysis Neapolio turizmo sezonas prasideda nuo šv. Velykų, kai oras jau maloniai šiltas ir kai tiesiog smagu laiką leisti lauke, vaikštinėti po Neapolio senamiestį, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, romantiškąjį pajūrį ar parkus.

Atvykstantys į Neapolį turėtų nepraleisti progos aplankyti Pompėjos bei Vezuvijaus. Šias vietas yra būtina pamatyti kiekvienam turistui. Miesto, palaidoto po pelenų sluoksniu, istorija nepalieka abejingų, o nuo Vezuvijaus atsiverianti panorama atima žadą. Muziejų gerbėjams siūlau aplankyti Nacionalinį Archeologijos Muziejų, kuriame galima rasti originalius radinius iš archeologinių kasinėjimų Pompėjoje bei kitose Kampanijos regiono teritorijose. Šis muziejus yra laikomas pačiu svarbiausiu archeologijos muziejumi visoje Europoje.

Taip pat rekomenduoju aplankyti Sansevero koplyčią, kur guli žymioji menininko Giuseppe Sanamartino „Kristaus su šydu“ skulptūra (it. „Cristo Velato“). Koplyčios dekoracijos, skulptūros bei keista šios koplyčios savininko istorija sutraukia gausybę turistų iš viso pasaulio. Na, o romantikams siūlau pasivaikščioti Neapolio pajūriu, aplankyti Castel del‘Ovo pilį, stovinčią tiesiog jūroje.

Neapolis taip pat garsėja savo katakombomis. Šiuo metu yra žinomi 900 000 m2 požeminių ertmių, iš kurių dvi yra natūralios kilmės. Jos siekia 40 metrų gylį po miestu. Pirmosios požeminės ertmės buvo iškastos prieš beveik 5000 metų. Tombos, tuneliai, graikų-romėnų akvedukai liudija pačią seniausią Neapolio istoriją, atskleidžiančią neapolietišką charakterį: gudrų, linksmą ir prietaringą. Požeminis Neapolis mena senųjų kapaviečių laikus. Tai išlikę senovės graikų bei romėnų statiniai bei antrojo pasaulinio karo meto slaptavietės. Vienas iš požeminių turų, kuriuos turėtumėte aplankyti, yra „Požeminis Neapolis“ (it.„Napoli Sotterranea“), „Burbonų tuneliai“ (it. „Galleria Borbonica“), „Šventojo „Januariajaus katakombos“ (it. „Catacombe di San Gennaro“) ar Fontanelle kapinės (it „Cimitero delle Fontanelle“).

Pavasaris – tinkamas laikas lankyti ne tik patį Neapolį, bet ir pamatyti aplinkinius miestelius, tarp jų Sorento, Amalfio pakrantę. Kai stinga pačio didžiausio turistų piko ir galima ramiai mėgautis poilsiu šiose vietose. Velykų metu turistai ypač mėgsta aplankyti Neapolio salas: Iskiją, Kaprį ar Pročidą. Šis metas itin tinka poilsiui salose. Mat nutaikius itin saulėtą dieną galima iš Neapolio parsivežti šiek tiek atostoginio įdegio, o nutrūktgalviai bei nuotykių ieškotojai jau net ir maudosi jūroje. Ne tokiems drąsiems siūlyčiau atsipalaiduoti terminėse voniose. Ne veltui senovės graikai bei romėnai mėgo poilsį Neapolyje. Be nuostabaus klimato ir peizažo, puikaus maisto ir vyno, šios vietos garsėjo savo terminių vonių kompleksais. Net ir šiandien galima aplankyti SPA, veikiantį pagal antikinį principą. Neapolio teritorija yra vulkaninės kilmės, dėka čia prieš tūkstančius metų stovėjusių ir išsiveržusių vulkanų vyksta požeminiai reiškiniai: gydantys mineraliniai vandenys veržiasi iš karštųjų versmių. Iš čia ir kilo lotyniškas posakis: „sanare per aquam” (liet. „gydymas vandeniu“) davęs trumpinį – SPA. Turistų mėgstami SPA kompleksai, veikiantys pagal dviejų tūkstantmečių tradiciją, yra „Stufe di Nerone“, jį nesunku pasiekti iš Neapolio Montesanto stotelės Cumana traukiniu. Beje, visa Iskijos sala garsėja savo ypatingais terminių vonių centrais. Dažnas viešbutis siūlo SPA paslaugas, tačiau bene įdomiausia vieta saloje yra „Fumarole di Sant‘Angelo“ – tai natūralios, gamtoje aptinkamos, karštosios versmės.

Pavasaris – puikus metas pasivaikščiojimui Amalfio pakrantės kalnų takais, kai sužydi gamta ir dar nėra taip smarkiai karšta. Čia skaičiuojami net 34 kalnų maršrutai. Pats populiariausias, deja, laikinai uždarytas dėl kalnų nuošliaužos, – tai vadinamasis „Dievų takas“ (it. „Sentiero degli Dei“), kur galima atsipalaiduoti nuo miesto triukšmo, mėgautis nuostabia panorama. Jis prasideda nuo Agerola miestelio ir leidžiasi iki Positano apie 7,8 km. Toks pasivaikščiojimas trunka nuo 3 iki 4 valandų, priklausomai nuo fizinio pasiruošimo bei kelionės tikslo. Besimėgaujantys, mėgstantys sustoti ir gėrėtis nepakartojamais pakrantės landšaftais gali užtrukti ir ilgiau.

Keletas įdomesnių ir lengvesnių maršrutų yra: „Geležies slėnis“ bei kelias, vedantis iki vaiduoklių bokšto. „Geležies slėnis“ (it. „Valle delle Ferriere“) – trijų valandų trukmės maršrutas tarp Scala ir Amalfio miestų. Šis takas dar kitaip vadinamas „Malūnų alėja“ (it. „Vallone dei Mulini“), dėl išlikusių malūnų griuvėsių, kuriuose vyko labai vertinamo Amalfio popierius gamyba.

Pasivaikščiojimas nuo Ponte kaimelio iki Atrani trunka apie porą valandų. Čia galima pamatyti gynybines Amalfio hercogystės sienas, o tako kulminacija tampa Ziro bokštas, kuriame buvo įkalinta Amalfio hercogienė Gžovana Aragonetė su vaikais. Sakoma, kad šiame bokšte vaidenasi, todėl jis dar kitaip yra vadinamas vaiduoklių bokštu (it. „Torre dei fantasmi“).

Kalnų kelių mėgėjams patariu avėti patogią avalynę, turėti su savimi vandens bei nesusivėlinti. Pradėkite kelionę pirmoje dienos pusėje.

Velykų savaitgalio metu atgyja Neapolio folkloras

Kai kalbame apie Neapolį, neįmanoma nepaminėti maisto. Šis miestas išsiskiria savo nuostabia virtuve – picos tėvynė juk būtent čia! Mocarela, nuostabi espresso kava ir, žinoma, ypatingas vynas, susilaukia gerbėjų iš viso pasaulio. Velykų metu gaminami tradiciniai patiekalai nepalieka abejingų: „Casatiello“ – iš picos tešlos pagamintas ir tradiciniais kumpiais bei sūriais įdarytas apkepas, primenantis pyragą, dekoruojamas kiaušiniais. Desertui valgoma „Pastiera“ – tradicinis velykinis pyragas. Paprastai antrąją Velykų dieną neapoliečiai praleidžia gamtoje, kepdami mėsą ant laužo ar griliuje. O dar prieš tai, šventąjį Velykų ketvirtadienį, neapoliečiai valgo midijų sriubą („Zuppa di Cozze“), kurios istorija yra tokia: Neapolio karalius Ferdinandas I Burbonietis labai mėgo jūros gėrybes, jas valgė vos ne kiekvieną dieną; pats jas sužvejodavo ir netgi pats sugalvodavo, kaip paruošti. Gregorio Maria Rocco, žymus ir gerbiamas to meto dominikonas, patarė karaliui pagalvoti apie neturtinguosius neapoliečius, nepulti į nuodėmę ir atsisakyti prašmatnių jūros gėrybių bent jau šventąją savaitę. Na, o karalius buvo kaip tik iš po midijų žūklės ir jam buvo labai gaila jų atsisakyti, todėl gudraudamas jis įsakė šventąjį ketvirtadienį savo virėjams jam pagaminti tas midijas pačiu paprasčiausiu būdu, kaip sriubą, pagardintą pipirais, pomidorais bei duonos riekelėmis. Patiekalas gavosi toks skanus, kad karaliaus tarnai jį išgarsino po visą Neapolį, o liaudis taip pamėgo midijų sriubą, kad tai tapo tradiciniu Velykiniu patiekalu. „Zuppa di Cozze“ (Midijų sriubą) ar kitus žuvies patiekalus rekomenduoju valgyti „O' Luciano“ arba „A Figlia d'o Marenaro“ restoranuose.

Velykų metu Neapolyje bus švenčiamas ir dviejų Sicilijų karalystės, kurios valdovu ir buvo Ferdinandas Burbonietis (1751-1825), festivalis. Nuo balandžio 1 iki balandžio 3 dienos Dantės aikštėje bus galima pamatyti spektaklius istorinėmis Neapolio temomis, su šokiais bei muzika. Čia taip pat bus galima įsigyti vietinių amatininkų darbų; bus ir tradicinio maisto bei vyno stendų. Planuojantiems kelionę į Neapolį, kviečiu apsilankyti Facebook puslapyje „Kaip prisijaukinti Neapolį“. Čia atrasite naudingų patarimų, lankytinų vietų idėjų bei gidą lietuvių, anglų ar italų kalbomis po Neapolį, Pompėją ar Sorrento ir Amalfio pakrantes.

Straipsnio autorė: Vitalija Nagliūtė