Žiema Europoje turi vieną labai gerą savybę – ji kalnus paverčia tikra žaidimų aikštele. Nuo trasų, kur geriau nekišti nosies žiemos sporto naujokams, iki tokių, kuriose norisi sustoti kas kelis šimtus metrų vien tam, kad pasigrožėtum vaizdais. Taigi, šiame straipsnyje pristatysiu pavojingiausias, adrenalino kupinas slidinėjimo trasas ir tas, kurios žavi ne rizika, o vaizdais bei unikalia slidinėjimo patirtimi.
Svarstai apie žiemos atostogas kalnuose? Turiu Tau pasiūlymų!
La Grave dažnai vadinama viena pavojingiausių slidinėjimo vietų Europoje ir tikrai ne be reikalo. Čia nėra paruoštų trasų, nėra dirbtinio sniego ir nėra saugumo tinklų, prie kurių daug kas pripratęs Alpėse. Čia slidinėjama nuo masyvo La Meije, praktiškai laukinėje gamtoje, tarp ledynų, uolų ir gilių sniego laukų. Tai vieta, kur klaidos gali baigtis itin liūdnai, todėl didžioji dalis slidininkų čia leidžiasi tik su gidu.
Su savo 78 % nuolydžiu ji laikoma stačiausia oficialiai paruošta trasa Austrijoje. Nors techniškai ji nėra ilga, pirmi metrai dažnam tampa psichologiniu išbandymu – stovint viršuje atrodo, kad kalnas tiesiog krenta žemyn. Kai sąlygos idealios, nusileidimas tampa tikru adrenalino pliūpsniu, tačiau vos tik sniegas sukietėja ar apledėja, trasa greitai virsta išbandymu net patyrusiems slidininkams.
Streif – tai tikra slidinėjimo legenda, geriausiai žinoma dėl kasmet čia vykstančių Hahnenkamm varžybų. Tai viena greičiausių ir techniškai sudėtingiausių trasų pasaulyje, kur sportininkai pasiekia iki 140 km/h greitį. Net kai trasa atidaroma visuomenei, ji nepraranda savo reputacijos – staigūs posūkiai, ledo kietumo sniegas ir garsioji „Mausefalle“ atkarpa verčia elgtis itin atsargiai.
Couloir de l’Envers yra siaura ir itin stati trasa, labiau primenanti kalnų koridorių nei klasikinį nusileidimą. Pradžia dažnai atrodo bauginanti – siaura atkarpa, kur kartais tenka tiesiog „įšokti“ į trasą, o toliau kelio atgal jau nebėra. Sniego sąlygos čia labai permainingos: nuo puraus iki kieto ir nelygaus paviršiaus. Tai vieta, kur svarbiausia ne greitis, o visiška kontrolė ir šaltas protas.
Vallée Blanche dažnai vadinama viena gražiausių, bet kartu ir pavojingiausių trasų Europoje. Nusileidimas vyksta per Monblano ledyną, apsuptą įspūdingų Alpių viršūnių, tačiau už šio grožio slypi realios grėsmės – gilūs ledyno plyšiai ir lavinų pavojus. Nors techniškai trasa nėra itin sudėtinga, ji reikalauja patirties, tinkamos įrangos ir dažniausiai – profesionalaus gido.
Nors Vallée Blanche jau minėjau tarp pavojingų, jos neįmanoma neįtraukti ir į gražiausių sąrašą. Tai viena įspūdingiausių slidinėjimo patirčių Europoje – nusileidimas per Monblano masyvo ledyną, apsuptą aštrių, sniegu padengtų viršūnių. Vaizdai čia tokie, kad kartais pamiršti, jog išvis slidinėji – norisi tiesiog sustoti ir žiūrėti.
Sella Ronda – tai ne viena trasa, o ištisas slidinėjimo maršrutas aplink Sella kalnų masyvą. Tai viena gražiausių slidinėjimo kelionių Alpėse, kur per vieną dieną galima apvažiuoti kelis kurortus ir šimtus kilometrų trasų. Dolomitai garsėja savo šviesiomis, dramatiškomis uolomis, kurios ypač gražiai atrodo saulėlydžio metu, kai kalnai nusidažo rausvais atspalviais. Techniniu požiūriu Sella Ronda nėra labai sudėtinga, todėl čia galima mėgautis vaizdais be nuolatinės įtampos.
Slidinėjimas su vaizdu į Materhorną – viena ikoniškiausių patirčių Europoje. Zermatt trasos driekiasi aukštai virš slėnio, o panoramos čia atrodo tarsi iš atviruko. Ypač įspūdingos trasos ledyno zonoje, kur sniegas laikosi beveik visus metus, o aplink matosi Šveicarijos ir Italijos Alpių viršūnės. Tai vieta, kur grožis dažnai užgožia sportinį azartą.
Ši vieta dažnai lieka nuošalyje nuo masinių slidinėjimo kurortų, tačiau būtent tai ir yra jos žavesys. Aletsch Arena trasos driekiasi virš didžiausio Alpių ledyno – Aletsch, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Slidinėjant nuolat atsiveria vaizdai į lėtai besidriekiantį ledyną ir aplinkinius kalnus.
Nors Skandinavija dažnai nusileidžia Alpėms aukščiu, ji laimi atmosfera. Švedijos aukštikalnių trasos siūlo visiškai kitokį grožį – platūs horizontai, ramybė, miškai ir šiaurietiškas minimalizmas. Giedromis dienomis čia juntamas ypatingas erdvės pojūtis, o kartais pasiseka pamatyti ir šiaurės pašvaistę.
