Pavojus: Islandijos ugnikalnis gali bet kada išsiveržti

Hekla - vienas pavojingiausių ugnikalnių Islandijoje - gali artimiausiu metu parodyti savo galybę. Ekspertų teigimu, sunku būtų išvengti dar vienos „pelenų krizės“ Europoje, kurios metu buvo praktiškai paralyžiuota oro erdvė.

Ugnikalnis Hekla yra šalia „garsiojo“ Eyjafjallajökull, dėl kurio praeitais metais Europą ištiko „pelenų krizė“. Tokio galingo pelenų debesies Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugiau kaip mėnesiui buvo paralyžiuotos beveik visos Europos avialinijos, atšaukta daugiau nei 100 000 skrydžių, nukentėjo beveik 8 milijonai keleivių.

„Veiklos suaktyvėjimas Hekloje pastarosiomis dienomis yra neįprastas“, - teigia Islandijos universiteto geofizikas Pall Einarsson, - „Visgi tai nereiškia, kad ugnikalnis tuoj išsiverš. Jis yra tiesiog tam „pasiruošęs“. Kitas geofizikas Ari Trausit Gudmundsson pritaria kolegos teiginiams, - „Kažkas vyksta. Atlikti skaičiavimai neramina – Hekla yra pasiruošusi parodyti savo galybę“.

Islandai šį, itin didelio aktyvumo, ugnikalnį vadina vartais į pragarą. Per praėjusį tūkstantmetį Hekla išsiveržė maždaug 20 kartų. Labiausiai bijoma, jog nuspėti šio ugnikalnio elgseną yra labai sunku, o ir patys išsiveržimai gali trukti nuo kelių dienų iki kelerių metų. Geofizikas A.T. Gudmundsson teigia, kad jeigu ugnikalnis Hekla išsiveržtų, jis sukeltų pelenų debesį kaip ir jo brolis Eyjafjallajökull. „Būtų lavos ir pelenų, tačiau panašu, kad išsiveržimas neturėtų tokių pasėkmių kaip praeitais metais įvykusi nelaimė. Visgi nenorėčiau nieko garsiai skelbti, kadangi prognozuoti išsiveržimo galingumo neįmanoma“, - pasakojo A.T. Gudmundsson.

Kodėl bijoma Heklos išsiveržimo?

Kiekviena šalis turi savo sinonimą: Suomija vadinama ežerų kraštu, Norvegija – fjordų karalyste, Islandija – ugnikalnių ir geizerių žeme. Saloje yra daugybė ugnikalnių, kurie tik miega, todėl gali bet kada issiveržti. Be to, jie yra susiję, todėl kiekvienąkart išsiveržus kuriam nors iš jų, vietiniai gyventojai bijo, kad neįvyktų grandininė reakcija. Garsusis Eyjafjallajökull ugnikalnis, dėl kurio praeitais metais ir užvirė košė, tik aprimo, todėl gali bet kada vėl išsiveržti. Ne taip seniai išsiveržęs Islandijos pietuose esantis ugnikalnis Grimsvötn išspjovė pelenų debesį. Dėl palankaus vėjo tik nedidelė jo dalis pasiekė Europą.

Pasiruošti išsiveržimui nėra laiko

Nors šiuolaikinės technologijos yra žymiai pažengusios, tačiau iki šiol nėra sukurtos sistemos, kurios padėtų tiksliau numatyti ugnikalnių išsiveržimus. Netrukus įvyksiančių išsiveržimų ženklus paskutinius dukart pavyko pamatyti tik likus kelioms valandoms, o Hekla apskritai žinoma kaip nemėgstanti ilgai laukti. 1970 metais mokslininkai pastebėjo, kad Hekla išsiverš likus vos 25 minutėms.

Galbūt nėra pagrindo nerimauti?

Po ugnikalnio Grimsvötn išsiveržimo, Airijos pigių skrydžių bendrovė Ryanair ir D. Britanijos nacionalinis oro operatorius British Airways atliko eksperimentinius skrydžius. Atliktos ekspertizės išvadose buvo nurodyta, kad pelenai nepadarė žalos lėktuvo korpusui ir jo varikliams, todėl skelbiamas pavojus yra netikras. Be to, buvo išsakytos abejonės, ar tokios „pelenų krizės“ nėra kažkam naudingos. Mokslininkai teigia, kad neprofesionalu remtis kelių skrydžių rezultatų išvadomis. Dar nėra atlikta išsamių tyrimų dėl pelenų žalos lėktuvams ir jų varikliams. Pastarieji įvykiai rodo, kad ugnikalniai taps dažnu galvos skausmu planuojant kelionę lėktuvu.

Ar jums teko patirti nepatogumų dėl ugnikalnių?

Patiko: