Skaitytojos komentaras: skristi į Brėmeną sutrukdė rūkas. Kaip oro uostai sprendė šią problemą?

Aktyvi Makaliaus skaitytoja kompozitorė Akvilė Kalinaitė papasakojo, kokius nuotykius teko patirti prieš skrydį į Brėmeną. Kas nutinka tada, kai skristi trukdo rūkas?

Spalio 9 dienos rytą susiruošiau koncertuoti į Brėmeną. Oro uoste sutikau kolegę, skrendančią ta pačia kryptimi. Apsidžiaugiau, keliausiu ne viena! Po kiek laiko dar labiau džiaugėmės, kai vienai kitą teko palaikyti užsitęsusioje kelionėje.

Mamų išlydėtos link daiktų patikros, pasidžiaugėm ir tikrintojų humoro jausmu “Ką mes žinom, ką jūs tuose batų kailiukuose vežat. Nusiaukit”.  Nukeliavom iki vartų, laukėm, įleido, bet… Sustojom prie durų į lauką. Pauzė. Pasirodo lėktuvo nėra. Kvailas jausmas stovėti susigrūdus ir laukti nežinia ko. Kažkuo panašus į tą, kokį vaizduotė ir filmai kuria apie kelionę į getą. Atkeliavo balsas iš minios “keleiviai į Brėmeną skrisit iš Kauno”.

Minios dūsavimas. Išleido mus visus iš oro uosto. Tada vėl pakvietė atgal. Susegė jau perplėštus boarding pass’us. Susodino į tris žavius autobusus (kuriuose vietos kojos buvo daugiau nei lėktuvuose). Sėdom į pirmą. Išvažiavom pirmi. Grįžom atgal. Oro uosto darbuotojai perėjo per autobusą, susižymėjo, kas jame sėdi. Išvažiavom. Šįkart paskutiniai. Buvo norinčių į Kauną važiuoti savo automobiliais.

Laikas autostradoje lėkė greitai. Atkeliavome į Kauną – pupyčių oro uostą (visos darbuotojos ten išskirtinio grožio). Mūsų boarding pass’us pakeitė į žalias korteles, kurias pagamino kol keliavome į Kauną. Nauja patikros procedūra, greitas įlaipinimas ir skrydis. Pilotas tris kartus atsiprašė ir du kartus žadėjo, kad paspaus kai jau pakilsim.

Nusileisti vėluota 5 val., bet laiku suspėta į Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimą.

Nesklandumai nesutrukdė Vilniaus ir Kauno oro uostų personalui elgtis ramiai ir kiekvienam paaiškinti priežastį (rūkas) ir išsamiai nupasakoti tolimesnius veiksmus. Visi šypsojosi, linkėjo gero kelio ir buvo malonūs. O svarbiausia – iš būrio skrendančiųjų neatsirado nė vieno isteriškai besipiktinančio situacija ir teikiančio primygtinus darbo pagerinimo pasiūlymus oro uosto darbuotojams, todėl visuotinio streso buvo išvengta.

Makaliaus komentaras

Sveikinu Akvilę bent jau sėkmingai pasiekus savo tikslą! Pamenu, kai keliavau kovo mėnesį ir leidomės ne tame Gėteborgo oro uoste, kuriame turėjome, taip pat buvome pervežti nemokamai ten, kur mus ir turėjo išlaipinti. Vienas skirtumas - lėktuvas apsigręžė ir parskrido atgal į Lietuvą. Keleivių lietuvių, laukiančių Gėteborge, nelaukė, todėl jų grįžimas namo buvo nukeltas dar keliomis dienomis į priekį.

Tokie nutikimai ypač žiemos metu yra dažni. Tiesa, dažnai lėktuvai leidžiasi ne tik Kauno, bet ir Rygos oro uostuose - priklausomai nuo to, kur gauna leidimą leistis. Tad šiuo atveju labai pasisekė keleiviams, kuriems iki Kauno reikėjo riedėti vos valandą.