Vasaros atostogoms ketinama išleisti nuo 501 Lt, o penktadalis gyventojų neatostogaus

Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti, vasaros atostogų dar nėra suplanavę, rašo balsas.lt.

Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas. Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc. respondentų nurodė, jog nežino, nes atostogų dar nėra suplanavę, o didžioji dalis atostogoms besiruošiančiųjų ketina išleisti nuo 501 iki 1000 Lt vienam namų ūkio nariui.

Stambesnes sumas atostogoms – daugiau 3000 litų – vienam namų ūkio nariui ketina skirti tik 1.3 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – didžiųjų miestų gyventojai. Palyginimui, Vakarų Europos šalyse vidutinės atostogų išlaidos vienam gyventojui praėjusių metų vasarą siekė daugiau nei 7300 litų.

Tyrimo duomenimis, penktadalis šalies gyventojų šią vasarą iš viso neketina atostogauti. Tokį sprendimą gali lemti keletas priežasčių. „Visų pirma, ne visi atostogauja vasarą, kadangi to neleidžia darbo specifika – šiltasis metų laikas yra pats darbų įkarštis statybos, kelių inžinerijos, žemės ūkio sričių atstovams. Slidinėjimo entuziastai atostogoms mieliau renkasi žiemą, o egzotinių kelionių mėgėjams vasara yra ne sezono metas dėl pasirinktos atostogų šalies. Tačiau, be abejonės, kai kurie gyventojai šią vasarą neatostogaus ir dėl sudėtingos finansinės situacijos“, − komentuoja O. Bložienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, dalis gyventojų galimybių atostogauti turėtų daugiau, jei kiekvienais metais atostogas pradėtų planuoti anksčiau. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų atostogoms niekada nesiruošia iš anksto ir tik 2 proc. gyventojų jas pradeda planuoti vos vienoms pasibaigus. O. Bložienės teigimu, išankstinis ruošimasis svarbus net ir siekiantiems sutaupyti perkant paskutinės minutės pasiūlymus.

„Juk ir išparduodamų kelionių kainą sunku priskirti kasdienėms išlaidoms. Tad nesvarbu, kaip ir kur ketinama atostogauti – savaitę prie Baltijos jūros, dvi savaites Provanse ar mėnesį keliaujant po Aziją, atostogų išlaidoms derėtų ruoštis ir pradėti kaupti likus ne mėnesiui ar dviem“, − rekomenduoja instituto vadovė. „Dažniausiai įvardijama priežastis, kodėl iš anksto netaupoma atostogoms, yra ta - kad nėra iš ko taupyti. Tačiau kasmet, vasarai įpusėjus, pastebimas vartojamųjų paskolų augimas ne tik rodo, kad vis dar neišmokome planuoti, bet ir kelia natūralų klausimą – kodėl paskolos įmokas mokėti lengviau nei tą pačią sumą kas mėnesį atidėti kaupimui“, – stebisi O. Bložienė.

Tai, kad lietuvių atostogų planai tiesiogiai susiję su finansine situacija, patvirtino ir tyrimo rezultatai. 37 proc. respondentų, paklausti, kas lemia sprendimą kur ir kaip atostogauti, nurodė būtent šį kriterijų. 29 proc. gyventojų sprendimus, susijusius su atostogomis, lemia asmeniniai norai ir interesai, 14 proc. prisitaiko prie šeimos narių, pavyzdžiui, vaikų poreikių. „Kai atostogoms nesiruošiama iš anksto, nieko keisto, jog sprendimas dėl poilsio priimamas pagal tuo metu esamą piniginės turinį. Atostogos, nors ir būtinos, tačiau išlieka vienu tų poreikių, kurių atsisakoma, kai nepatenkinamos svarbesnės reikmės ar įsipareigojimai. Šiemet belieka paskatinti gyventojus neviršyti savo finansinių galimybių ir išnaudoti iki atostogų likusius mėnesius bent dalies sumos, skirtos poilsiui, sukaupimui bei palinkėti kitų metų atostogoms ruoštis tik pasibaigus šioms“, − sako O. Bložienė.