Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiVilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai žiemos sezoną pradeda nauja kryptimi į Šanoną Airijoje, dažnesniais reisais į Maskvą ir Amsterdamą bei papildomais šventinio laikotarpio skrydžiais. Sekmadienį prasidėjęs ir kovo 29 dieną pasibaigsiantis žiemos skrydžių sezonas siūlo keliauti į 33 šalis 61 kryptimi.
Šį sezoną papildomus skrydžius gruodžio pabaigoje ir kitų metų sausio pabaigoje planuoja „Air Lituanica“, skraidysianti keleivius į Londoną, Edinburgą ir Geteborgą, ir SAS, vykdysianti skrydžius į Oslą. Visi šie skrydžiai bus vykdomi iš Vilniaus oro uosto.
„Žiemos sezonas visuomet yra mažiau gausus nei vasaros. Jis skiriasi nuo vasaros ir tuo, kad kiekvienais metais turi papildomų skrydžių didžiųjų švenčių laikotarpiu – tam, kad šventes žmonės sutiktų su artimaisiais“, - sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Iš Vilniaus oro uosto taip pat planuojama daugiau savaitinių skrydžių į Maskvą (oro bendrovių „Aeroflot“ ir „Transaero“ lėktuvais). Dar viena šio oro uosto naujiena – „airBaltic“ skrydžiai į Amsterdamą. Pirmasis skrydis į Nyderlandų sostinę bus vykdomas šį ketvirtadienį, spalio 30 dieną.
Kauno oro uostas žiemos sezoną pasitinka pristatydamas naują skrydžių bendrovės „Ryanair“ kryptį į Šanoną. Į Vakarų Airiją pirmasis skrydis vyks taip pat šios savaitės ketvirtadienį, spalio 30 dieną. Iš Laikinosios sostinės, palyginti su praėjusios žiemos sezonu, daugiau skrydžių bus vykdoma į Londono ir Dublino oro uostus.
Palangos oro uoste nežymiai daugės skrydžių SAS oro linijomis į Kopenhagą. Taip pat planuojami dažnesni reisai į Oslą norvegų oro linijomis „Norwegian“ bei į Rygą latvių „airBaltic“.
Anot G. Almanto, Lietuvos oro uostai ir toliau plečia savo tinklą naujomis kryptimis ir padeda oro linijoms pergabenti vis daugiau keleivių. Per 2014 m. pirmus tris ketvirčius keleivių skaičius paaugo 9,5 proc. „Išties smagu būti dalimi taip sparčiai besivystančio verslo, kai vien šiais metais skrydžių padaugėjo 15,6 proc., o Lietuva bendruose pasaulio aviacijos vystymosi grafikuose, vertinant keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykį, puikuojasi viršutinėje pozicijoje šalia Jungtinių Arabų Emyratų, Turkijos ar Tailando“, - sako G. Almantas. Tai svarbus makroekonominis rodiklis, rodantis šalies augimo tempus bei potencialą pasauliniame kontekste. Lietuvos oro uostai yra šio augimo svarbi katalitinė grandis.
