Pažintis su laukine Kenija: Makaliaus komandos narė Asta dalinasi savo įspūdžiais iš safarių

Egzotiškoji Kenija – šalis, kurioje galime atrasti stebėtinai darnią skirtingų pasaulių sintezę. Nuo aukščiausių Afrikos viršukalnių ir akimi neaprėpiamų lygumų, nuo balto smėlio vandenyno pakrančių ir žalių palmių paunksmių iki akacijų giraičių ir gyvybe knibždančių ežerų bei pelkių... Šalis pavergia savo laukinės gamtos gyvybe ir įvairove. Kelionės į tokius egzotiškus kraštus, toli gražu, nėra kasdienybė, veikiau – tikras gyvenimo nuotykis! Jei ir pats dažnai pasvajoji apie tolimus kraštus, aktyvias keliones pažindinantis su egzotiškais kraštovaizdžiais ir juose knibždančiais gyventojais, kviečiu pasinerti ir šį straipsnį – Makaliaus komandos narė Asta dalinasi savo įspūdžiais, nuotaikomis po safarių kelionės į Keniją. Galbūt čia nukeliauti susigundysi ir Tu?😎

Kenija, kaip teigia pati Asta, yra pirmoji tikra jos pažintis su Afrika. Šiuo atveju kalba sukasi ne apie atostogų klasika tapusias keliones į Egiptą ir net ne apie pažintį su spalvinguoju Maroku, tačiau apie kur kas mažiau šiuolaikinio pasaulio paveiktus gamtos kampelius – vietas, kur galbūt nerasi neaprėpiamų kurortų, tviskančių viešbučių, tačiau galėsi pasinerti senąją žemyno kultūrą ir unikalų, laukinį jo gyvenimo ritmą.

Paklausta, kaip sugalvojo leistis į nuotykius Kenijoje, Asta pasidalino savo ilgai puoselėta svajone: „Seniai norėjau vykti į safarius, atrasti juose verdantį gyvenimą – tą „tikrąją“ Afriką – pamatyti <...> tai buvo mano ir mano mamos svajonė ir štai galiausiai prisiruošėme ir nukeliavome!“

„Nemažai pasaulio esu apkeliavusi, bet važiuoti į laukinę gamtą gyvūnų, žvėrių stebėti – nieko panašaus patirti neteko“, – ankstenes kelionių patirtis prisimena keliautoja ir priduria: „Labai didelių lūkesčių [keliaujant į Keniją] nebuvo, kartais jų tiesiog geriau stengtis neturėti, tuomet išvengiama ir nusivylimo. Tačiau, kaip įsivaizdavau, kiek buvau mačiusi įvairiuose filmuose, tą Kenijoje ir išvydau: laukinė gamta, laukiniai žvėrys – viskas atitiko“.

Pasiruošimas kelionei į Keniją

Kaip ir bet kuri kita kelionė, nuotykiai egzotiškoje Kenijoje reikalauja bent šiokio tokio pasiruošimo. Tai ir kelionės dokumentai, ir atitinkama apranga, būtinybė pasirūpinti sveikata.

„Vizą reikėjo pasidaryti, bet čia labai greitai, paprastai dabar, nes viza – elektroninė. Privalomų skiepų nėra, tik rekomenduojami, <...> be abejo reikia pagalvoti, kokius drabužius įsidėti, nes Afrikos saulė – labai intensyvi, rekomenduojami ploni drabužiai ilgomis rankovėmis, galvos apdangalas, kremas nuo saulės",– patirtimi dalinasi keliautoja.

Tačiau greta standartinių būtinybių Asta išskiria ir dar vieną jai kelionės metu itin pravertusį, patirtis sustiprinti padėjusį daiktą – žiūronus: „žiūronai tikrai reikalingi, tuomet galima iš toliau patogiai stebėti [žvėris] ir dar įspūdingesnių vaizdų pasisemti, mat ne prie visko ir visur tuose pačiuose safariuose gaunasi privažiuoti. Šitaip ir gepardus pamatėme – jie arti turistų nelinkę prisileisti“, – pasakoja Asta.

Labiausiai sužavėjo laukinės gamtos ritmas

Įsimintiniausia kelionės į Keniją detale Asta išskiria safariams būdingą netikėtumo faktorių: „Važiuoji džipuose ir niekada nežinai, kiek, ką ir kur pamatysi“. Iš tiesų, kelionės metu lankomi nacionaliniai parkai, rezervatai yra didžiuliai. Tikslumo dėlei tai – Masai Maros rezervatas, begemotų gausa garsėjantis Naivašos ežeras, sala, bei jo apylinkės, kur keliautojai gali ir išlipę pasivaikščioti, taip pat, vienas didžiausių šalyje – Amboseli nacionalinis parkas ir Taita Hills draustinis.

Žvėrys šiose teritorijose gyvena laisvai, tad užtikrinti konkrečios kelionės programos nėra įmanoma, didelė dalis safarių patyrimo priklauso nuo natūralaus gamtos ritmo ir čia besivystančio veiksmo. „Tiesa, reindžeriai, keliautojus lydintys kelionės metu, daugmaž žino, kur, kokių žvėrių gali būti, kaip jie gyvena, o ir tarpusavyje jie racijomis susišneka“, – patikslina Asta, tačiau stipriausios „kortos“, primena, čia vis vien yra gamtos rankose.

Kaip vieną įspūdingesnių momentų keliautoja įvardija regėjusi medžioklėje tykančias, sėlinančias, buivolų kaimenes stebinčias liutes. Pati medžioklė tuomet taip ir neįvyko, tačiau suteikė galimybę keliautojai tapti dalimi potencialios, gamtos kuruojamos akistatos. „Galbūt net ne tiek pati gamta, kaip būtent žvėrys įsiminė stipriau <...> kiekis jų, kaip jie visi gyvena kartu savotiškoje harmonijoje“, – prisimena ji.

Daugiau apie Kenijos safarius

„Važiavome ir dieną, ir vakare, ir naktį. Ir labai anksti važiavome – tik tik prašvitus“, – išvykas prisimena Asta. Naktį žinoma gyvūnijos galima pamatyti kiek mažiau (sutemus iš dižpų yra pasišviečiama prožektoriais), tačiau kelionės skirtingu paros metu suteikia galimybę pamatyti skirtingus Afrikos gyvūnijos veidus. Dieną lakstančias antilopes, ramiai vaikštinėjančius dramblius ir ilgakakles žirafas keičia smagiai po medžius laipiojančios bezdžionėlės ir į medžioklę išsiruošusios hienos. „Naktiniame safaryje ir kiškį pamatėme, buvo labai keista jį čia, safaryje, matyti“, – juokiasi Asta.

Kelionė ankstyvą rytą taip pat turėjo savo unikalių privalumų. Mažesnė kaitra leido išvysti gyvūnijos karalius liūtus visiškai atsipalaidavusius gulint ne kokiame šešėlyje, tačiau labai vaizdingai – ant uolos: „Į rytinį safarį važiavome dar prieš pusryčius, apie 6 valandą ryto išvykome. Dienomis tikrai karšta buvo, o čia, kai į rytinį važiavome, dar vėsiau buvo, tai liūtus visai kitaip pamatėme. Jie gulėjo ant uolos, visiškai ramiai, tarsi iš „Liūto karaliaus“, dar pasiražė – atrodė, lyg būtų įpratę pozuoti keliautojams“, – toliau pasakoja keliautoja.

Pažintis su vietinių gyventojų kultūra

Nors kelionės pagrindas – safariai, visgi jos metu taip pat yra susipažįstama ir su senųjų vietinių gyventojų kultūra, aplankomas tradicinis kaimas. „Buvome nuvažiavę į Masajų kaimelį, jie jau šiek tiek įpratę prie turistų, o ir uždirba iš jų. Visgi toli gražu nepavadinčiau šios vietos „suturistinta“ – gyvena jie kaip senovėje gyvendavo, kažko geriau nėra pasidarę, tik kad keliautojus priima“, – pasakoja Asta. Gyvenvietėje turistams sudaroma galimybė su vietiniais pabendrauti, išvysti jų tradicinius būstus, ryškiaspalvius apdarus, susipažinti su tradicijomis, aplankyti turgelį.

„Masajai – labai aukšti vyrai, o ir garsėja jie tuo, jog labai aukštai šokinėja. Tai poravimosi šokis – kuo aukščiau iššoki, tuo vyriškesniu esi laikomas. Vyrui, kuris iššoka aukščiausiai, gentyje atitenka daugiausiai moterų dėmesio... Visas grožio, galios suvokimas čia ateina būtent per tai – gebėjimą šokinėti“, – šypsosi ir sukauptomis žiniomis, įdomiais faktais dalinasi Makaliaus komandos narė.

Kelionė nėra sudėtinga, tačiau pakankamai intensyvi

„Vaikščiojimo kelionės metu tikrai nėra daug, didžioji jos dalis yra safariai, tad sėdi, važiuoji džipu“, – pasakoja Asta. Kalbant apie kelionės sudėtingumą, keliautoja akcentuoja tik kasdien nukeliaujamus pakankamai ilgus atstumus ir ne visuomet tokius jau puikius kelius, kuriais važiuojama safarių metu. Vis dėlto tai – laukinė gamta. O ir pats pažintinės kelionės kontekstas imponuoja, jog reikėtų nusiteikti aktyviam laikui.

Skrydžiai, pervežimai, ekskursijos, į kurias vykstama įvairiu paros metu – ilgų miego valandų čia labai tikėtis nereikėtų. Visgi kaip teigia Asta: „Nuovargis labai greitai pasimiršta, visos kelionė metu pačiam norisi kuo daugiau važiuoti, kuo daugiau visko pamatyti“.

Keliaujančiųjų buvo visokių: nuo jaunimo iki vyresnių nuotykių ieškotojų, buvo ir keliautojų su vyresniais vaikais – paaugliais. Su visiškais mažyliais, tiesa, tokios kelionės rinktis Asta nerekomenduoja. Tiek dėl galimo kratymo džipe, šilumos ar paprasčiausios tualetų stokos parkuose ir rezervatuose, maži vaikai gali labai greitai pavargti, jaustis nepatogiai: „Suaugusieji gali ir pakentėti, vaikui yra sunkiau, o aplink visur žvėrys, ne visur galima sustoti pailsėti, iš džipo išlipti“.

Iškyla Kenijos gamtoje

Sustojimų, poilsio vietas safarių metu numato reindžeriai, pažįstantys apylinkes ir žinantys, kur tai padaryti yra saugu. Čia Asta prisimena dar vieną neišdildomą kelionės momentą – pikniką gamtoje! „Vieną dieną pietavome safaryje, ant pledukų, mums buvo paruoštos maisto dėžutės“, – akimirkos patirtimi dalinasi ji, ir priduria šypsodamasi: „Iš vienos pusės galima sakyti, jog tikrai buvo kiek nejauku“.

Tokią, kiek nerimastingą būseną šiuo atveju galima pilnai suprasti, juk vis dėlto ne kasdien tenka pietauti aplinkoje, kur knibžda įvairiausių laukinių žvėrių... Tačiau keliautoja taip pat pripažino ir pilnai pasitikėjusi kelionės vadovais, jų žiniomis užtikrinant keliautojų saugumą, ir, nepaisant lengvo adrenalino, pakankamai ramiai pasimėgavusi nestandartiniais ir tikrai nepamirštamais pietumis.

Lodžijos – egzotika kvepiantys viešbutukai safariuose

„Apgyvendinimo vietos buvo tikrai labai geros, su visais patogumais, kambariuose yra ir dušas, ir tualetas, lovos patogios, yra kondicionieriai ir elektra – viskas ko reikia patogiam poilsiui“, – pasakoja keliautoja. Geriausia dalis? Lodžijų vieta! Keliautojai yra apgyvendinami pačiose (arba prie pat) saugomų teritorjų, tam tikrus žvėris galima stebėti vaikštinėjančius netoliese, o kai kurie gyvūnai ateina ir į lodžijų kiemus. „Vienoje vietoje išvis nerealiai gyvenom – ant tokių aukštų pastolių nameliai pastatyti nacionaliniame parke, drambliai čia prie pat prieidavo, per kokį metrą. Ir po tais pastoliais, po nameliais jie ten gali sau laisvai vaikščioti“, – prisimena Asta.

Po nuotykių laukė poilsis

„Labai faina, kad po intensyvios programos, važinėjimų ir daugybės sukauptų įspūdžių, kelionės pabaigoje galima pailsėti puikiame viešbutyje prie vandenyno“, – šypsosi Asta ir toliau dalinasi prisiminimais: „Pagal kelionės programą, keliautojai gauna laisvą dieną, tačiau mes su gidu susiorganizavome plaukimą laiveliu su paviršiniu nardymu, visa grupė plaukė“.

Anksčiau keliautojai teko paviršinį nardymą išbandyti Egipte, o giluminį – Tenerifėje. Kalbant apie šių pramogų skirtumus, Asta pastebi, kad nardyti giliau, ypač vandenyne, jai asmeniškai buvo net paprasčiau. Tuo tarpu, kalbant apie nardymą vandens paviršiuje, Asta prisimena čia stipriau jutusi vandens srovių įtaką jos patirčiai. Žinoma, tai labai subjektyvu ir itin priklauso ne tik nuo pačio nardytojo, bet ir vietos, kurioje pramogaujama, tačiau gerai įsivertinti savo jėgas niekuomet nepakenks – vandens judėjimas gali kiek trikdyti, gąsdinti mažiau patyrusius ar pirmą kartą nardančius asmenis.

Nors nardymo patirtis mūsų keliautojai visiškai nauja nebuvo, čia, Kenijoje, pašnekovė prisimena tuomet itin vertinusi ekskursijos vadovų pagalbą ir dėmesingą priežiūrą, nes srovių, su kuriomis reikėjo „pakovoti“ tikrai pasitaikė. „Užtat dabar yra ką prisiminti!“, – dalindamasi savo nuotykiais vandenyje juokiasi Asta.

„Šioje kelionėje viskas eina per patyrimus: matai, fotografuoji, žaviesi, stebiesi, išgyveni. Viską reikia sugerti, pamatyti, pajausti“, – beveik poetiškai savo nuotykį apibendrina Asta.

Susidomėjai?😎 Leiskis į pažintį su egzotiška, laukine Afriką ir Tu!