Pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienų metų terminui ir pagal ją pirkėjas už atlygį gali įgyti teisę naudotis nakvynei skirtomis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku daugiau negu vieną apsilankymą (pvz., atvykti į konkrečią vilą Ispanijoje 2 savaitėms, liepos mėnesį, 4 metus iš eilės). Ši teisė neapima viešbučių ar paprastos nuomos konkrečiam laikotarpiui. Ilgalaikio atostogų produkto sutartis – ilgesniam kaip vienų metų terminui sudaryta sutartis, pagal kurią pirkėjas už atlygį įgyja teisę gauti nuolaidų ar turėti kitų palankių su gyvenamosiomis patalpomis susijusių sąlygų atskirai ar kartu su kelione arba kitomis paslaugomis. Šios sutartys gali būti parduodamos per tarpininkus arba jomis keičiamasi.
Pirkėjai į tokius sandorius dažnai būna įviliojami sudominant juos nemokamais prizais ir pakviečiant sudalyvauti prezentacijoje. Prezentacijos metu labai maloniai ir žavingai nupasakojus pakaitinio naudojimosi ir ilgalaikio atostogų produkto privalumus, pasiūloma nepraleisti tokios ne dažnai gyvenime pasitaikančios progos ir tuojau pat sudaryti sutartį. Jei tokie metodai neveikia, deja, naudojamas ir neteisėtas agresyvus elgesys su vartotojais – netgi neleidžiama išeiti iš patalpų, nepasirašius sutarties. Atsidūrus tokioje situacijoje rekomenduojame jokiu būdu nepriimti skubotų išvadų. Jei tikrai susidomėjote pasiūlymu, būtinai paprašykite sutarties kopijos, parsineškite namo ir tik detaliai išsinagrinėję kiekvieną sutarties punktą ir pasitarę su kitais asmenims, priimkite galutinį sprendimą.
Šių sutarčių pasirašymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Viena vertus, neturėsite sukti galvos, kur praleisti atostogas kiekvienais metais. Kita vertus, atsiminkite, jog pasirašę sutartį greičiausiai leistumėte savo atostogas toje pačioje poilsiavietėje ne vienerius metus, todėl būkite itin atidūs įvertindami, ar jums tikrai tai patiks. Galimybė pagal sudarytą sutartį vykti į kitą atostogų vietą reikalauja papildomų mokesčių. Kitas aspektas – sutarties kaina, apimanti pradinį įnašą, kasmetinius aptarnavimo, keitimosi bei kitus papildomus mokesčius. Siekdami išvengti permokėjimo padauginkite siūlomos paslaugos kainą iš metų skaičiaus, kuriuo paslauga galiotų, pridėkite visas papildomas metines išlaidas kurias turėtumėte: aptarnavimo mokesčiai, mainų klubo mokestis ar kt. Turėkite omenyje ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, skrydžių kainas į poilsiavietę. Palyginkite bendrą sumą su tuo, kiek šiuo metu išleidžiate savo atostogoms, tai padės susidaryti vaizdą, ar siūloma paslauga nėra neproporcingai brangi.
Įvertinę visus privalumus ir trūkumus būtinai išsiaiškinkite visą tikslią informaciją apie pačią poilsiavietę, be papildomų mokesčių suteikiamas paslaugas bei konkrečius mokesčius, kuriuos jums teks mokėti. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/122/EB griežtai reguliuoja tokių sutarčių sudarymą ir nurodo, kad jos sudaromos pagal patvirtintą standartinę formą, kurioje privalo būti pateikta išsami informacija apie teikiamą paslaugą. Prie jos turi būti pridėtas ir standartinis sutarties atsisakymo šablonas. Po sutarties sudarymo per 14 dienų galima šią sutartį nutraukti be jokių padarinių. Per šį laikotarpį draudžiami ir bet kokie išankstinio mokėjimo reikalavimai.
Deja, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet keliautojai yra apgaule įviliojami į tokio pobūdžio sandorius ir praranda savo sumokėtas išankstines įmokas. Atkreipkite dėmesį, jog kai kurie nesąžiningi pardavėjai sutartyse įtvirtina itin sudėtingas sutarties nutraukimo sąlygas, numatančias papildomus mokesčius ir pan. Siekiant išvengti tokių nemalonumų, nepasirašykite sutarties jei bent vienas jos punktas jums neatrodo priimtinas, o prieš pasirašant būtinai įsitikinkite, jog pardavėjas yra patikimas ir gali pateikti jums dokumentus, patvirtinančius jo teisinį statusą. Jei vis dėlto patekote į keblią situaciją, nebijokite klausti, ginti savo teises ir nepavykus taikiai išspręsti problemos su pardavėju, kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ar organizacijas, suteiksiančias jums teisinę informaciją ir padėsiančias spręsti ar tarpininkauti sprendžiant kilusius nesklandumus.
Airis, atostogaudamas Maltoje, pasirašė pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartį. Jis sumokėjo 1260 eurų įmoką ir sudarė tiesioginio debeto sutartį, pagal kurią 122.50 eurų būtų nuskaitoma kas mėnesį dvejus metus. Kad galėtų rezervuoti apgyvendinimą, pardavėjas vartotojui turėjo suteikti specialų kodą, tačiau nepaisant didelių vartotojo pastangų, tokio kodo jis negavo. Prabėgo vieneri metai, o vartotojas vis dar negalėjo naudotis savo teise atostogauti Maltoje, todėl jis nusprendė sutarties atsisakyti. Tuo metu jis jau buvo sumokėjęs 2420.50 eurų. Pardavėjas atsisakė nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus vartotojui. Vartotojas kreipėsi į savo Europos vartotojų centrą Airijoje ir po teisinių konsultacijų nusprendė pradėti teisminę Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą. Galų gale, vartotojas atgavo savo pinigus, o sutartis buvo nutraukta.