Edvardas Žičkus po atostogų Šri Lankoje: „Pagyventi sėsliau greičiausiai neteks“

Jei ir verta ką nors gyvenime skaičiuoti, tai įspūdžius ir patirtis. O daugiausiai jų, manau, sutiksi, atneša KELIOOONĖS!!! TV laidų kūrėjas Edvardas Žičkus jau gali suskaičiuoti bent 60 aplankytų šalių, tačiau įvardinti kelionių skaičių, greičiausiai jau būtų nebeįmanoma. Su tavimi jis dalinasi savo kelionės į Šri Lanką įspūdžiais. Tiesa, beveik iš karto po jis vėl krovėsi lagaminus ir vyko į Turkiją. Tokio super-keliautojo įspūdžiai – tikrai verti dėmesio, ar ne?

Kaip sugalvojai tokią kelionę, kodėl pasirinkai būtent Šri Lanką?

Rekomendavo draugė, kuri sukasi turizmo pasaulyje, be to, prieš kelerius metus atradau Aziją ir ji mane papirko. Indijos vandenynas nepakartojamas, azijiečių draugiškumas paperkantis, o maistas, kad ir labai aštrus, labai gardus. Taigi, pasitarę su pakeleiviais prieš pusmetį ėmėme planuotis kelionę į kraštą, kuriame iki šiol nei vienam neteko lankytis. Taip mūsų žemėlapyje atsirado Šri Lanka – vietinių Azijos perlu vadinama valstybė.

Su kuo keliavai, pagal ką renkiesi kelionių draugus?

Keliauju su tais, kurie kelionėje „neužknisa“ ? Nezyzia, nedejuoja, leidžiasi į dialogą arba priima mano „nebendravimo valandas“, norą kuo daugiau ir visko patirti, iškelti koją iš vadinamosios komforto zonos. Ne veltui sakoma, kad kelionėse pasimato tikrasis mūsų veidas, todėl keliauti su tavo auros neatitinkančiais pakeleiviais man didelė kančia, o kentėti be reikalo aš nemėgstu.

Kaip susidėliojai maršrutą?

Prieš kiekvieną kelionę leidžiuosi į ilgus namų darbus internete, naršau keliautojų tinklaraščiuose, užverčiu klausimais bičiulius (ne paslaptis, turiu daug draugų iš kelionių pasaulio, todėl visi maloniai dalinasi patirtimi). Tada ateina metas sėsti prie „derybų stalo“ su pakeleiviais, išgryninti norus, poreikius, galimybes, o tada nubraukti dalį visų įsivaizdavimų, palikti vietos improvizacijai ir pakuotis būtiniausius (ir ne tik) daiktus bei laukti kelionės į oro uostą, nes būtent nuo tada prasideda mano atostogos.

Ką būtina aplankyti, kas paliko didžiausią įspūdį?

Rekomenduočiau leistis į kelionę traukiniu iš Elos į Kolombo, aplankyti bent vieną Budos šventyklą, perplaukti upe per tropinius miškus, išmėginti Ajurvedos SPA malonumus (gelbsti ne tik kūną, bet ir sielą), paragauti mažųjų citrininių bananų, nuvykti į dramblių fermą, paragauti vietinio pasididžiavimo – kokoso viskio, parsivežti namo sandalmedžio aliejaus, panirti į Indijos vandenyno bangas, kuo nors pavaišinti pakelėse valkataujančias beždžiones, ryte išgerti ir išskaptuoti tik ką nuo palmės nukritusį kokosą. Tai būtų planas minimum, o maksimum derėtų susidėlioti individualų pagal norus ir galimybes. Visi juokiasi, kad man labiausiai patiko kabinėtis prie džiunglėse sutikto metų krokodiliuko, bet, patikėkit, aš jo bijojau labiau, nei jis manęs. O labiausiai patiko masažai, džiunglės ir šrilankiečių draugiškumas.

Kur geriau nevažiuoti, kas nuvylė?

Kaip ir kiekvienoje šalyje, svarbu neprarasti sveiko proto – už akligatvio kampo visada slypi ne vien tik nuotykiai, bet ir pavojai. Lygiai taip pat gatvėje gaminamas maistas kvepia ne vien egzotika, bet ir krize skrandžiui bei žarnynui. Tai šįsyk patyriau savo kailiu, todėl iš atostogų teko išbraukti dvi paras. Nesibaigiantis chaosas, kurio nesitikėjau šioje šalyje, mane šiek tiek vargino, bet kažkam tai gali būti gardus prieskonis atostogoms, dar maistas, kurį ir kur tik teko ragauti, buvo žiauriai aštrus, bet galbūt kažką tas čili prieskonis net ant vaisių „veža“.

Ar į Turkiją keliavai pailsėti po intensyvios kelionės į Šri Lanką, ar tiesiog taip sutapo?

Turkija buvo mano darbinė kelionė ir dar viena įgyvendinta svajonė – praskristi oro balionu virš Kapadokijos. Tai buvo jubiliejinė – dvidešimtoji – mano kelionė į šią šalį ir iš jos grįžau su krūva nerealių įspūdžių. Per pastaruosius tris mėnesius aplankiau septynias šalis ir ne namuose praleidau pusė laiko, todėl dabar artimiausią mėnesį ketinu praleisti Lietuvoje, nes atėjo vasara ir pas mus ją galima puikiai išnaudoti.

Kokie artimiausi kelionių planai?

Vasarą leisiuosi į mažą turą aplankyti po Europą išsibarsčiusių draugų. Aplankysiu Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Monaką, Italiją, Ispaniją. Per savo jubiliejų rudenį noriu pagaliau nukeliauti į Australiją arba bent jau sugrįžti kelioms savaitėms į Ameriką, kuriai jaučiu „priklausomybę“. Iki tol dar nusimato ir keletas darbinių kelionių, taigi pagyventi sėsliau neteks ?

Svajonių kryptis nr. 1?

Tikrieji Maldyvai! Man akys užsidega nuo Niujorko, Singapūro ir... Maldyvų.