Kartu – per daug laiko
Judviejų pokalbis trunka daugiausiai 30 minučių? Tik pagalvokite kaip teks bendrauti, jeigu oro uostuose tarp skrydžių užstrigsite net 9 valandoms.
Kitas atvejis – vėlyvas vakaras svetimame mieste baigiasi vienas kito apsižodžiavimu. Negalite elgtis kaip namie, kur net ir gyvendami kartu, sugebėdavote „pasiskambinti sau“ ir „sutikti“ tuoj pat prisistatyti į darbo vietą. Kraštutiniu atveju tiesiog veptelėdavote, kad partneris užkniso, ir iškeliaudavot. „Aš tuoj grįšiu“ - tikdavo taip pat.
Įstrigimas viešbučio kambaryje su tuo, kurio jau rodos visiškai nesuprantate, privers suvokti, kad jūs negalite daugiau pasilikti. Kirbės vienintelė mintis – reikėjo ne tokių atostogų.
Valgymo sutrikimai
Ne visi kelyje valgo vienodai – esama dviejų kraštutinumų. Pirmasis – valgyti tik vietiniams įprastą maistą. Nepatartina – tai tiesioginis kelias apsinuodyti. Vietiniai delikatesai gali „žvėriškai“ sustiprinti arba fiziškai suvalgyti. Prasikeiskite lakstydami arba gulinėdami.
Paskutinysis – susekti arčiausiai viešbučio esantį „Mc'Donaldą“ ir dažnai jame lankyti. Vos tik šis atsidaro – jūs jau vietoj.
Gerai, jei abu vaišinatės tomis pačiomis gėrybėmis. O jei skoniai skiriasi? Vienas traukia greito maisto, o kitas – „kulinarinio paveldo“? Laukia kartus nusivylimas – įtariai sukramtysite vieną kitą kąsnį arba liksite visiškai alkanas.
Susireikšminimas ir patyčios
Dalis vietinių keliautojus įsivaizduoja ne kitaip, o kaip pasipūtusius, įnoringus individus: „Atvykau į jūsų šalį ir papuošiu ją buvimu tarp paprastųjų. Prašau visų man lankstytis ir sutikti, kad ir ko užsimanyčiau...“ Iš tokių vietiniai prekeiviai net ir pritaikę nuolaidą, po ilgų „pasakėlių“, vis tiek sugeba gerai pasipelnyti.
Antrieji - „tiesiog“ malonūs. Man tiesiog malonu čia leisti laiką, ir kai taksi vairuotojas „užsimano“ iš oro uosto nevežti tiesiai į viešbutį, o dar ir pavežioti po miestą, tai jam trunka keturis kartus ilgiau, o man – aštuonis kartus brangiau. Aš ne tik apmoku už šį egzotišką ratą, bet dar ir palieku arbatos. Taip, žinoma, galiu palikti ir savo laikrodį.
Kelionių pasiūlymų apstu, tad tų, kuriose tapsite pajuokos objektu arba prieš vietinius pasirodysite ištižėliu, geriau nesirinkite.
Bendravimo problemos
Jei vienas iš keliautojų bent šiek tiek pažįstate vietovę, jau yra gerai. O jei bent kartą prieš tai esate čia buvę, vadinasi turite šiokius tokius kalbos pagrindus ir supratimą apie vietinę elgseną bei papročius.
O jūsų antra pusė? Visiškai nenutuokia kur vyksta, ir žinoma nesugebėtų pasakyti „nei bū, nei me“... Jei nebūsite šalia, jai teks įvaldyti gestų kalbą net ir „prašantis“ į dušą.
Kas čia blogo. Vienas iš „porininkų“ kitam primeta visišką priklausomybę. Bendravimas tuomet tampa panašesnis į tėvo ir lėto mažylio santykį nei į lygią partnerystę.
Būtų panašiai:
„Ak, kvailuti, taigi čia...“
„Klausyk, mieloji, jau 10 kartų sakiau...“
„Geriau pagulėsiu prie viešbučio baseino, vistiek čia nieko nesuprantu... O tu? Liksi...“
Klaidos kelyje
Sunkūs išbandymai kelyje, o ne graži idilė, geriausiai atskleidžia kiekvieno iš mūsų charakterio bruožus.
Ar ji susinervina, paranojiškai išsigąsta vos tik pasiklydus svetimame mieste? Gal jis geria raminamuosius vos tik jo mylimoji užsigeidžia baigti valgyti ir gerti duobėtame kelyje? O gal bičiuliui ima trykšt ašaros, kai ilgokai nepavyksta rasti vietelės pastatyti automobiliui?
Na taip, paskutinis atvejis išties nervina... Tačiau apie tai galėjote nutuokti iš pat pradžių ir į kelią pasiimti ne popierinį žemėlapį, o nuolat atnaujinamą GPS.
O pilvą kimšti irgi galima viešbutyje ar kur stabtelėjus. Juk jau ne vienas mokslininkas išsiaiškino, kad namų tualete esama mažiau mikrobų nei automobilio salone, kur čepsite, siurbčiojat, taškotės, valotės...
Patarimas – nervus į konservus! Juk pasaulis nėra rožėmis klotas ir visur laukia išbandymai. O šiokia tokia nesėkmė kelyje – paprasčiausias kelionių nuotykis, tačiau tai supranti tik grįžęs namo...