Makaliaus įspūdžiai iš Madagaskaro Nosy Be salos!

Rudenį kelionių organizatorius „Itaka“ sudrebino Lietuvos kelionių pasaulį su žinia apie tiesioginius skrydžius į Madagaskarą! Visiems, taip pat ir man, kilo daugybė klausimų – kas, kur, kaip, už kiek? Ką ten veikti, kur apsistoti, ar yra ką pamatyti? Todėl gruodį pats nukeliavau į Madagaskarą, viską pamačiau ir skubu pasidalinti savo įspūdžiais! Kelionės pasiūlymą į Madagaskarą rasi ČIA.

Madagaskaras – didelė, maždaug devynis kartus už Lietuvą didesnė sala. Nors žemėlapyje iš pirmo žvilgsnio to nesimato, ją supa galybė mažų salelių. „Itaka“ kaip tik ir skraidina į vieną iš jų – Nosy Be salą, nuo pagrindinės salos krantų nutolusią apie 8 km. Nosy Be, išvertus iš malagasių kalbos, reiškia didelę salą, nors jos plotas ne toks jau didelis – maždaug kaip Vilniaus miesto. Prisipažinsiu, iš pradžių pagalvojau – kodėl turėčiau trenktis į vieną mažą salą, juk Madagaskaras toks didelis. Bet su kiekviena kelionės diena vis labiau džiaugiausi, kad atvykau būtent į Nosy Be. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad vienai dienai buvau nuvykęs ir į pagrindinę-didžiąją Madagaskaro salą. Bet apie viską iš pradžių.

Nusileidus Nosy Be oro uoste tenka praeiti gana neįprastą mūsų akiai atvykimo procedūrą. Oro uostas miniatiūrinis, o lėktuvas ką tik atskraidino 270 keliautojų, todėl eilė nusidriekia dar lauke ir juda lėtai. Viduje vienas po kito seka trys ar keturi patikros punktai. Vienoje vietoje reikia susimokėt už vizą (35 Eur), kitoje užklijuoja vizą, trečioje tik pavarto pasą, ketvirtoje - pasišypso. Lagaminai iškraunami iš lėktuvo, rankiniu būdu atnešami ir padedami atvykimo salėje. Afrika! 

Išėjęs iš oro uosto, sėdu į autobusą, gabenantį mane į „Royal Beach“ viešbutį, kurį pasirinkau savo atostogoms. Pakeliui grožiuosi vaizdais. Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad dar niekur pasaulyje iki šiol nemačiau tokios žalios salos. Kiekviename kvadratiniame metre auga įvairiausios palmės, mangai, ylang-ylang medžiai, fikusai, įvairūs krūmai ir kiti augalai, kurių dauguma – net nematyti. Klimatas čia šiltas ir drėgnas, tad sąlygos augmenijai tiesiog idealios ?? Kai kur tarp žalių plotų matosi vietinės gyvenvietės, atrodančios tikrai egzotiškai.

Kelių būklė, žinoma, prastesnė, nei Lietuvoje, tad važiuojame neskubėdami. Pravažiuojant kaimelius, į šalikeles mojuodami išbėga vaikai. Gidas pasakoja, kad turistai į šią salą pradėjo važiuoti palyginus neseniai. Pirmieji ją atrado italai (vėliau tuo įsitikinau lankydamasis viešbučiuose – dauguma turistų kalbėjo itališkai), mažiau nei prieš metus pradėjo skraidyti lenkai. Na, o mes, lietuviai, būsime tik trečia tauta, galinti čia atskristi tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu. Galbūt dėl to man pasirodė, kad gyventojai nėra „sugadinti“ masinio turizmo. Visur, kur tik keliavome, vietinių buvome sutikti itin šiltai, niekas neprašė pinigų už galimybę padaryti nuotrauką, nors teko girdėti, kad skurdžiose valstybėse tai gan dažnas atvejis. Taip, skurdo čia yra nemažai. Elektra savo būstuose naudojasi retas kuris, gyvenamosios trobelės paprastos, suręstos iš medienos, be jokių patogumų. Tačiau niekur neteko matyti išmaldos prašančių, ar badaujančių žmonių. Visi tvarkingai apsirengę, aplinką pakankamai prižiūri. Bevažiuodami matėme ir mokinukus, keliaujančius iš mokyklos - jie visi dėvėjo labai gražias uniformas. Madagaskare mokslas yra mokamas, vidurinė mokykla kainuoja 20 eurų per mėnesį vienam mokiniui.

„Ar saloje saugu?“ – kelionės metu vis nerimavo mano mama. Tikrai saugu! Aišku, daiktų be priežiūros, kaip ir visur kitur, patariama nepalikti ir dėl visa ko naktimis vieniems pakampėmis neslampinėti. Prie pat mūsų viešbučio buvo kaimelis pavadinimu Ambotoloaka. Jo gatvėmis ramiai sau vaikštinėjome ir niekam per daug neatrodėm įdomūs, gal tik suvenyrų pardavėjai buvo aktyvesni. Visi užsiėmę savais reikalais – kas vaisius pardavinėja, kas motorolerį taiso, kas vaiką maitina, o kas čirškina zebu (vietiniai galvijai, panašūs į jaučius su kupra) mėsą ant grilio. Grožio salone buvo eilė moterų, laukiančių susipinti afrikietiškas kasytes. Čia taip pat yra keletas krautuvėlių, kuriose galima įsigyti puikaus vietinio (ir tikrai skanaus!) Dzama romo.

Vieną vakarą mūsų gidas Romeo sako: eikime į kaimelį, parodysiu jums naktinį gyvenimą ir tikras linksmybes! Tikėjomės kokių tautinių afrikietiškų šokių (viešbučio animacijos programoje buvo tokių pasirodymų) ar kažko panašaus, bet pasirodo, kad čia tikrai egzistuoja naktinis gyvenimas ir yra gatvė, kurioje kokie 10 barų kiekvieną vakarą laukia lankytojų. Pats populiariausias baras – „Taxibe“, kuriame skambėjo gyva muzika, atliekama nemažo būrio muzikantų ir dainininkių. Jie grojo ir dainavo populiarias užsienio ir vietines dainas, meistriškai išjudindami publiką, nes visas baras šoko, dainavo ir ošė! Beje, kokteilis čia tekainuoja vos 1,5 euro. Čia renkasi pati įvairiausia publika: mačiau ir 18-mečių, ir 60-mečių. Tiek vietinių, tiek turistų. Labai rekomenduoju čia apsilankyti – visai nesvarbu, kiek jums metų.

Vienai dienai buvau nukeliavęs ir į pagrindinę Madagaskaro salą. Iki jos nuplaukti užtrunka apie 40 minučių. Tačiau keliauti salos viduje gerokai sudėtingiau, nei Nosy Be. Visų pirma, dėl milžiniškų atstumų ir tragiškos būklės kelių. 250 kilometrų atstumą reikia važiuoti 8 valandas. Nors tą dieną nespėjome pamatyti daug, tačiau iš pirmo žvilgsnio gamta, augalija bei žmonės pasirodė labai panašūs į Nosy Be saloje matytus vaizdus. Iki vieno žinomiausių Madagaskaro lankytinų objektų – Baobabų alėjos - reikia ne tik važiuoti, bet net ir skristi, todėl apsistojus Nosy Be saloje, tą padaryti būtų labai sudėtinga. Norintiems geriau pažinti Madagaskaro pagrindinę salą, rekomenduočiau rinktis pažintinę, ilgesnę nei savaitės kelionę.

Keliaujant į Nosy Be, galima rinktis iš dviejų variantų – 7 arba 14 nakvynių trukmės kelionės paketo. Žinau, kad dauguma keliautojų abejoja, ar tikrai užtenka savaitės. Juk skrydis netrumpas (jis trunka apie 10- 11 valandų). Aš saloje praleidau savaitę ir man tikrai užteko šio laiko susipažinti su vieta, aplankyti kelias mažesnes saleles, bei kelis pusdienius skirti tingiam poilsiui prie jūros. Madagaskaro krantus skalauja Indijos vandenynas, paplūdimiai čia puikūs. Nežinau, kokia buvo vandens temperatūra, bet jis buvo labai labai šiltas (girdėjau kitus keliautojus sakant, kad net per šiltas!). Dauguma čia organizuojamų ekskursijų yra jūrinės, todėl maudynių išvengti tikrai nepavyks!?  Visos dienos ekskursijų kainos siekia apie 70-80 Eur, pusės dienos ekskursijų – apie 40 Eur. Trumpai papasakosiu apie tris man labiausiai patikusias.

Trys salos. Visos dienos ekskursija, kurios metu aplankomos trys skirtingos, netoli Nosy Be esančios salos. Dieną pradėjome nuo Nosy Komba – Lemūrų salos. Puiki proga susipažinti su šiais nuostabiais gyvūnėliais! Įžengus į mišką, gidas patuksena į medžių kamienus ir šūkauja „maki maki“ – kaip mat šakomis nusileidžia būrys lemūrų. Jie puikiai žino, kad mes atėjome ne tuščiomis ir atnešėme bananų. O dėl bananų jie pasiruošę net ir ant galvos užlipti, nors šiaip yra pakankamai baikštūs. Madagaskare šie mieli gyvūnai gyvena visur, net ir medyje šalia mano viešbučio kambario! Saloje įkurtas draustinis, kuriame gyvena ne tik lemūrai, bet ir vėžliai bei gyvatės. Taip pat galima nusipirkti vietinių rankų darbo suvenyrų – įvairių medžio dirbinių, magnetukų, siuvinėtų staltiesių, piešinių. Antroji sala – Nosy Tanikely, arba „mažoji sala“. Sala turi puikų paplūdimį ir dar puikesnį koralinį rifą, kurį galėsite apžiūrėti paviršinio nardymo metu, o jei pasiseks (man pasisekė), pamatysite ir įspūdingo dydžio, labai draugiškus vėžlius ? Paskutinis sustojimas – Nosy Sakatija, kurioje laukia puikus jūros gėrybių piknikas nuostabiame laukiniame paplūdimyje ir viską vainikuojančios maudynės smaragdiniame vandenyje.

Turas po Nosy Be salą. Nosy Be saloje viešojo maršrutinio transporto nėra, vietiniai naudojasi tuk-tuk arba taksi paslaugomis. Kaip jau minėjau, turizmas čia dar tik ankstyvoje stadijoje, tad susipažinti su vietinių gyvenimu savarankiškai, galimybių yra nedaug. Norintiems tai padaryti, rekomenduočiau turą po salą. Važinėjant po salą gidas pasakoja apie vietinių buitį, vestuves, laidotuves, papročius, atsako į atvykėlius dominančius klausimus ir pakeliui vis stabteli parodyti kokio nors įdomaus augalo ar gyvūno. Ar kada nors matėt, kaip auga anakardžių riešutai, ananasai ar kakava?? Jei ne, tai tikrai pamatysit :)
Turo metu aplankėme salos sostinę Hell-Ville, ten esančiame turguje turėjome galimybę nusipirkti vietinių gėrybių (Madagaskare auginama vanilė, pipirai, įvairūs prieskoniai, gaminami eteriniai aliejai) bei vaisių. Tiesa, vaisių teks atsivalgyti vietoje, nes gabenti juos į Europą draudžiama. Vėliau keliavome pamatyti šventojo malagasių medžio, aplankėme zoologijos parką „Lemuria Land“, kuriame gyvena įdomiausi Madagaskaro gyvūnai: lemūrai, vėžliai, gyvatės, chameleonai, gekonai ir daugybė kitų. Čia įkurta ir ylang-ylang eterinio aliejaus, naudojamo parfumerijoje, gamykla, kurioje galima susipažinti su gamybos procesais. Vienam litrui aliejaus pagaminti reikia net 50 kilogramų žiedų!? Po pietų laukė išvyka į vieną gražiausių Nosy Be paplūdimių Andilana ir maudynės jame, o saulę palydėjome ant aukščiausios salos viršūnės Mont Passot, kur atsivėrė kvapą gniaužianti panorama. Beveik iki pat viršūnės veža autobusiukas, lipti reikia vos kelis šimtus metrų. Viršūnėje įrengta įspūdinga apžvalgos aikštelė, kur salą galima apžvelgti iš visų pusių.

Nosy Iranja. Iranjos sala nuo Nosy Be nutolusi apie 50 km, plaukimas greitaeigiu kateriu užtrunka apie 1 val. 20 min. Saloje gyvena tik apie 300 gyventojų, dauguma verčiasi žuvininkyste. Būsite pavaišinti puikiais vietinių gamintais pietumis, kurių metu ragausite ant grilio keptas jūrų gėrybes, žuvį bei kokosų skonio ryžius. Iranja – tai tikrų tikriausi Maldyvai, tik Afrikoje! Nedidelę salelę sudaro dvi dalys, sujungtos 1 kilometro ilgio smėlio pylimu, kurį iš abiejų pusių skalauja žydras vanduo  Būtent iš čia keliautojai parsiveža tas atviruko vertas nuotraukas. Būdamas šioje saloje vis galvojau, kad daug kur pasaulyje dėl tokio kadro tektų stovėti eilėje ir grūstis su kitais turistais, o čia, eidamas tą vieną kilometrą nuo vieno salos galo iki kito, sutikau tik porą žmonių. Kam gali nepatikti tokia sala???

Praktiniai patarimai.

• Būtinai pasiimti stiprių apsauginių kremų nuo saulės (50 SPF), kuri čia tikrai labai intensyvi.
• Patartina įsimesti apsauginių priemonių nuo uodų. Viešbučių teritorijose jie naikinami specialiais repelentais purškiant žolę ir medžius, tačiau jei keliausite į ekskursijas, ypač draustinius ar miškus, apsauga būtina.
• Nosy Be saloje klimatas tropinis, karšta visus metus. Megztinius palikite namuose. Sausasis sezonas tesiasi nuo gegužės iki spalio, o drėgnasis – nuo lapkričio iki balandžio. Aš pats keliavau gruodį, tačiau per savaitę lyjo vos porą kartų.
• Mane itin nudžiuginusi žinia – vaisių sezonas tęsiasi ištisus metus! Būtinai paragaukite ananasų – wow!
• Didžioji dauguma gyventojų – katalikai, tačiau katalikybė stipriai persipynusi su vietos tikėjimais, gamtos dievais ir t.t. Apie 20 procentų gyventojų yra musulmonai.
• Dėl maliarijos: italas gidas Enriko, gyvenantis ir dirbantis čia jau keletą metų, sakė, kad Nosy Be saloje apie maliarijos atvejus nėra girdėjęs ir vaistų nuo maliarijos jis pats nevartoja. Vis dėlto, maliarijos atvejų yra buvę pagrindinės Madagaskaro salos centrinėje dalyje, džiunglėse. Todėl dėl vaistų vartojimo rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju. Profilaktikai gydytojas gali išrašyti geriamas tabletes nuo maliarijos apsisaugoti.
• Nors vietiniai gyventojai nėra įžūlūs ir neprašo pinigų už padarytą nuotrauką, vis dėl to norisi jiems kažkaip atsidėkoti, ypač matant, kiek nedaug jie turi ir kaip nuoširdžiai stengiasi padėti. Gidas minėjo, kad vaikams geriausia dovanoti mokyklines priemones – pieštukus, tušinukus, sąsiuvinius, užrašų knygeles. Didžiausią įspūdį vaikams padarė viena keliautoja, kuri turėjo momentinį fotoaparatą ir nufotografavusi vaiką, tą nuotrauką jam padovanodavo. Merginoms ir moterims patiks plaukų aksesuarai (gumytės ir segtukai), taip pat higienos prekės, muilo gabalėlis. Kažką dovanoti tikrai nebūtina. Kai kurie keliautojai laikosi nuomonės, kad to daryti išvis nereikėtų, nes tuomet žmonės įpras jų prašyti, o ne patys užsidirbti šioms priemonėms.
• Skrydžiui su oro bendrove „Blue Panorama“ rekomenduoju pasiimti įdomią knygą ar planšetinį kompiuterį. Taip pat galite įsimesti užkandžių. Maitinimas skrydžio metu teikiamas du kartus.