Makaliaus įspūdžiai iš Kazachstano: artima egzotika

Negaliu atsidžiaugti savo sprendimu ir apsilankymu artimoje, man šiek tiek netgi egzotiškoje, valstybėje. Kodėl? Paskaitykite mano įspūdžius! Ir pažiūrėkite į pagrindinę straipsnio nuotrauką - Kazachstane gavau nacionalinę aprangą ir... žmoną ???

Įspūdžiai prieš vykstant

Apie Kazachstaną daug girdėjęs nebuvau, todėl tik iš nuogirdų galėjau susidaryti įspūdžius: „sovietmetis“, „dvidešimt metų atgal“... Pamenu, prieš kelerius metus mano tėtis vyko į ilgą komandiruotę, trukusią net kelerius mėnesius, dirbti Kazachstane. Siuntė iš ten linkėjimus su įspūdingo grožio gamtos nuotraukomis, moderniu miestu, aukštais dangoraižiais, gražiais pastatais. Niekaip negalėjau suprasti, ar tai tikrai tas pats Kazachstanas, kurio vaizdą susidariau klaidingai?

Prieš kelionę buvau įspėtas: jokiais būdais neužsimink apie Boratą, žymų kino filmo personažą, kuris pristato save kaip iš Kazachstano. Vietiniams tai nepatinka, filmas jų šalyje buvo sutiktas itin kritiškai, nes suformavo viso pasaulio klaidingą nuomonę apie žmones, gyvenančius šioje šalyje. Taigi, lūpos šia tema buvo sučiauptos.

Astana

Skrydis su „SCAT“ iki Astanos trunka apie 4 valandas. Nustebau, kad atvykau į modernų, jauną miestą – juk sostinei tik 20 metų! Vietinis Bagdaulet (mano gidas ir pasakotojas, naujas draugas Kazachstane, turintis kelionių agentūrą „Kochevnik“) kartu su Viktorija (oro linijų marketingo vadove, su kuria bendravau apie tai, kokia nauda bus sujungiant dvi valstybes tiesioginiu reisu ir kaip smagu bus kazachams apsilankyti Lietuvoje – Birštone, Druskininkuose ar prie jūros!!!) pasakojo, kad perkėlus sostinę į Astaną, miestas labiau priminė kaimelį, todėl valstybinių institucijų darbuotojai, kurie turėjo priverstinai persikelti gyventi čia, buvo labai nepatenkinti. Nustebino valstybinis pastatas, kuriame įsikūrę 14 ministerijų: jis yra 1,5 km ilgio ir kiekviena laiptinė – tai atskira ministerija!

Taigi, pirmas įspūdis – viskas toli gražu neatsilikę. Miestas naujas, daug ir dabar statomų pastatų, dangoraižių. Miestas vis dar gyvena „EXPO 2017“ parodos, kuri vyko praėjusiais metais, nuotaikomis – gatvėse iki šiol yra šios parodos reklamos instaliacijos, skulptūros, švieslentės. Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad tai toks modernus miestas.

Astanoje – daugybė kultūrų, skirtingų tautybių žmonių. Ir ne tik sostinėje, bet visame Kazachstane. Žmonės puikiai kalba rusiškai (tiesa, jauna vietinių gyventojų karta rusų kalbą vartoja ir supranta vis mažiau, panašiai kaip ir pas mus Lietuvoje), todėl čia gali atvykti ir vyresni keliautojai, nekalbantys anglų kalba.

Vietiniai yra nepaprastai draugiški, labai giria šalį, kurioje jie gyvena. Kiekvienas naujas sutiktas žmogus geriausiais žodžiais apibers Kazachstaną, duos patarimų, ką čia reikėtų pamatyti, pavalgyti ir į ką atkreipti dėmesį keliaujant. Tiesa, buvau nedelsiant nuramintas dėl saugumo sostinėje: nusikaltimų čia labai mažai, turistai gali būti ramūs. Visas miestas apstatytas išmaniosiomis kameromis – jų pagalba netgi ieškomi dingę žmonės! Buvau sutiktas labai šiltai ir svetingai. Nors keli lietuviai, su kuriais dalinausi įspūdžiais, man yra paprieštaravę dėl saugumo, aš jaučiausi saugiai.

O kai šalyje gyvena tiek daug skirtingų tautybių žmonių, skrandis labai džiaugiasi – per kelias dienas išbandžiau rusišką, kazachų, korėjiečių, gruzinų, kinų virtuves. Čia viename restorane su Viktorija net sudalyvavome fotosesijoje, kurios metu buvome apsivilkę tradiciniais rūbais, o kartu su mumis pozavo ir padavėja. Viskas vyko "Qazaq gourmet" restorane, labai linksmai praleidom laiką - tik pažiūrėkite, kaip aš atrodau 

• Astanai tikrai pakaks poros dienų pažinčiai su miestu ir apylinkėmis;
• Vietiniai džiaugiasi, jog Astana lyginama su Abu Dabiu ar Dubajumi, bet drįsčiau dėl to ginčytis;
• Didžiausia centrinėje Azijoje Astanos Hazret Sultan mečetė mane labai nustebino – pasirodo, tai Saudo Arabijos dovana šaliai, kuri iškart papuolė į rekordų knygą. Tokių dovanų yra ir daugiau – ten įprasta vienas kitam dovanoti pastatus miestuose, dažniausiai rekordinius;
• Gal kiek neigiamai nustebino tai, kad Astanoje suteikta laisvė architektams – visi gali reikštis kaip tik nori. Todėl viename kvartale stovi tarpusavyje visiškai nesuderinami pastatai: pavyzdžiui, senovinis 1,5 km ilgio ministerijos pastatas, kuris atrodo kaip senovinis daugiabutis. Už kelių žingsnių – modernūs dangoraižiai, šalia – rytietiško stiliaus kinams priklausantis viešbutis, piramidės formos pastatas, koncertų salė, kurią vietiniai praminė „klozetu“, nes ji labai panašios formos... Vietiniai visus naujus pastatus mėgsta vadinti pravardėmis: štai pastatė naują dangoraižį su deglo formos bokšteliu kairiame šone – ir jau praminė žiebtuvėliu. Linksmiausia buvo tada, kai šiame pastate kilo gaisras. Visi dalinosi naujiena: „žiebtuvėlis dega!“;
• Įdomu buvo apsilankyti „Target“ šaudymo centre. Išbandžiau šaudymą į judančius taikinius – skrendančias lėkštes. Tai pakankamai populiaru Kazachstane. Tiesa, tokį sportą sau leisti gali tik aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. O į skrendančią lėkštę pataikyti tikrai labai sunku – iš 25 kartų pavyko tik tris.
• „Baiterek“ apžvalgos bokštas Astanoje – 2002 metais miesto centre pastatytas statinys (ir jam vietiniai taip pat turi pravardę - „čiupa čiupsas“ – beje, pamačius jį labai akivaizdu, kodėl būtent taip vadina). Galima pakilti į apžvalgos aikštelę, esančią 105 metrų aukštyje, o kaina juokinga – apie 1,75 EUR (700 tengių – taip vadinama Kazachstano valiuta). Viskas viduje tviska auksu, o apžvalgos aikštelės trečiame aukšte visi vietiniai fotografuojasi su prezidento Nazurbajevo rankos įspaudu. Sako, kad palietus įspaudą reikia sugalvoti svajonę ir ji išsipildys!
• Sužavėjo „EXPO 2017“ muziejus apie energijos išteklius, kuris buvo pastatytas prieš metus. Aštuoni aukštai su įvairiausiais eksperimentais, pasakojantys apie mus supantį pasaulį ir kosmoso erdvę. Nežinau, ar gyvenime esu matęs gražesnį ir modernesnį muziejų. Beje, „EXPO 2017“ metu įėjimo kaina buvo apie 3 kartus aukštesnė, nei dabar: šiuo metu įėjimas kainuoja apie 3,75 EUR (1700 tengių). Apskritai parodos metu kainos specialiai paaukštintos buvo daug kur: vienas geriausių restoranų Astanoje neslėpė, kad kainas kilstelėjo net iki 50 procentų, o užsieniečiams vis tiek atrodė pigu.

Almata

Per pusantros valandos vietiniu reisu atskridau iki Almatos miesto (Almaty), kuris man dar labiau patiko ir tikrai ilgam įstrigo atmintyje. Tai buvusi sostinė: miestas gerokai senesnis, įsikūręs šalia Alatau kalnų. Almatoje gyvena šalies prezidentas, kuriam priklauso didžiulis kvartalas, aptvertas aukšta metaline tvora. Viduje – gražiai apželdintas parkas. Kitoje gatvės pusėje – miesto mero valdos, tačiau jos kiek mažesnės: užima pusę kvartalo. Kai vietinių paklausiau, kodėl jie taip didžiuojasi ir džiaugiasi valdžios turtais ir gyvenamuoju plotu, man buvo atrėžta: valdžia privalo visiems parodyti, kad šalis yra turtinga. Tačiau man asmeniškai toks valdžios puikavimasis turtais nėra suvokiamas.

Tiesa, teko net pakoreguoti kelionės programą: gegužės mėnesio pradžioje staiga labai atvėso, o kalnuose stipriai prisnigo. Todėl vieną rytą leidomės į kelionę po kalnus sniego motociklais. Neįprastas jausmas ir nauja patirtis. Keliaudami kalnuose aplankėme Didįjį Almatos ežerą, kuris dar buvo užšąlęs. Vaizdai neįtikėtini: kalnas sniego, debesys po kojomis, itin skaidrus užšąlęs ežeras ir net kalnuose stipriai kaitinanti saulė. Visa tai vos valanda kelio automobiliu nuo Almatos miesto centro!

Saulėtą dieną keltuvais kilome į 3500 metrų aukštį (beje, keltuvai labai modernūs, o bilieto kaina į abi puses vos 9 eurai. Galima palyginti su Slovakija – keltuvas į 2600 metrų aukštį kainuoja 39-42 eurus). Atsivėrė pasakiška panorama. Gamta ir kalnai ten tikrai didinga.

Labai smagi vieta praleisti pusdienį su šeima – „Kok Tobe“ kalnas Almatoje, nuo kurio atsiveria panorama į visą miestą. Keltuvais pakilti į kalną kainuoja apie 5 eurus į abi puses. Čia yra apžvalgos ratas, zoologijos sodas (nemokamas), atrakcionai ir pramogos vaikams, įvairiausių žaidimų, iliuzijos kambarių, labirintų, loterijų, restoranų. Viename jų pietaujant nustebau dėl kainų – pagrindiniai patiekalai nekainuoja nė 5 eurų.

Kam skirtas Kazachstanas?

Man, jaunam žmogui, apsilankymas Kazachstane buvo nepaprastai įdomus. Tai artima egzotika – kalbant tiek apie šalį, kultūrą, lankytinus objektus ir turbūt labiausiai – virtuvę. Klausantis vietinių gyventojų istorijų, ne kartą nustebdavau ir negalėdavau patikėti, kad taip būna. Pavyzdžiui, tautos padalijimas į tris klanus, o žmonės negali kurti šeimos, jei priklauso tam pačiam klanui ir jų neskiria septynios kartos. Kiekviena giminė turi knygą, kurioje piešia geneologinį medį. Susipažinę su patikusiu žmogumi, prieš pradėdami artimiau bendrauti jie išsiaiškina, kuriam klanui priklauso.

Vyresni žmonės taip pat ras ką veikti – miestų, kultūros pažinimas, istorinių vietų lankymas. Net pasirinkus išvyką į kalnus, ji nėra sudėtinga ir daug jėgų nereikalauja: keltuvai pakelia iki pat viršaus, yra apžvalgos aikštelės, taigi, į žygį kalnuose leistis tam, kad pasigrožėtumėte panorama, nebūtina.

Rekomenduočiau atvykti ir šeimoms, kurios mėgsta keliauti po gamtą.  Anglų kalba nėra problema turistinėse vietose ir viešbučiuose, tačiau praktiškai visi šalyje bendrauja rusiškai. Informacija prie bilietų kasų, lankytinų objektų, informacinių lentų pateikiama tiek anglų, tiek rusų kalbomis.

Savarankiškai ar su organizatoriumi?

Tiek savarankiškai, tiek su kelionių organizatoriais įmanoma puikiai pakeliauti po šalį.  Tiesa, kiek teko domėtis, kol kas nė vienas Lietuvos kelionių organizatorius išvykų šia kryptimi neorganizuoja (ką gali žinoti – gal ateityje organizuos Makalius? Beje, turime kelionę panašia kryptimi - tai Azerbaidžanas, būtinai pažiūrėkite kelionės programą čia :) ), tačiau yra nemažai priimančiųjų organizatorių Astanoje, Almatoje. Keliaujant savarankiškai rekomenduočiau išsinuomoti automobilį su vietiniu gidu-vairuotoju, kuris geriausiai žino kelius kalnuose, privažiavimą prie lankytinų objektų ir orientuojasi mieste.

Man susiplanuoti maršrutą padėjo nacionalinė turistinė kompanija „Kochevnik“, įsikūrusi Astanoje. Tačiau tikrai pakankamai informacijos yra ir internete, susidėlioti maršrutą nėra sudėtinga. Aš rekomenduočiau apjungti Kazachstaną su kuria nors aplinkine valstybe – pavyzdžiui, Armėnija ir jos sostine Jerevanu. Net patys kazachai labai giria šią šalį ir jos grožį.

Ką vertėtų žinoti

• Šalis nėra brangi, vidiniai skrydžiai taip pat – už skrydį Astana-Almata sumokėsite iki 40-50 €;
• Restoranuose kainos priklauso nuo lygio, tačiau pačiame brangiausiame Astanos restorane „Qazaq gourmet“ dienos pietūs kainuoja tik 6 eurus, o aptarnavimo lygis – fantastinis. Tiesa, vakarais, kai groja gyva muzika, o dienos pietų meniu negalioja, kainos aukštokos;
• Apgyvendinimas 3-4* viešbutyje kainuoja 30-50 EUR nakčiai 2 asmenims, tačiau galima rasti ir pigesnių variantų, ir labai prabangių (Astanoje ir Almatoje teko matyti prabangiausių pasaulio viešbučių grandinių iškabas);
• Pardotuvės europinio lygio, prekybos centrai – milžiniški ir vietiniai tuo giriasi, tačiau aš manau, kad apsipirkti galime ir Lietuvoje :) o kelionės laiką geriau išnaudoti turiningai.