Negaliu atsidžiaugti savo sprendimu ir apsilankymu artimoje, man šiek tiek netgi egzotiškoje, valstybėje. Kodėl? Paskaitykite mano įspūdžius! Ir pažiūrėkite į pagrindinę straipsnio nuotrauką - Kazachstane gavau nacionalinę aprangą ir... žmoną ???
Negaliu atsidžiaugti savo sprendimu ir apsilankymu artimoje, man šiek tiek netgi egzotiškoje, valstybėje. Kodėl? Paskaitykite mano įspūdžius! Ir pažiūrėkite į pagrindinę straipsnio nuotrauką - Kazachstane gavau nacionalinę aprangą ir... žmoną ???
Įspūdžiai prieš vykstant
Apie Kazachstaną daug girdėjęs nebuvau, todėl tik iš nuogirdų galėjau susidaryti įspūdžius: „sovietmetis“, „dvidešimt metų atgal“... Pamenu, prieš kelerius metus mano tėtis vyko į ilgą komandiruotę, trukusią net kelerius mėnesius, dirbti Kazachstane. Siuntė iš ten linkėjimus su įspūdingo grožio gamtos nuotraukomis, moderniu miestu, aukštais dangoraižiais, gražiais pastatais. Niekaip negalėjau suprasti, ar tai tikrai tas pats Kazachstanas, kurio vaizdą susidariau klaidingai?
Prieš kelionę buvau įspėtas: jokiais būdais neužsimink apie Boratą, žymų kino filmo personažą, kuris pristato save kaip iš Kazachstano. Vietiniams tai nepatinka, filmas jų šalyje buvo sutiktas itin kritiškai, nes suformavo viso pasaulio klaidingą nuomonę apie žmones, gyvenančius šioje šalyje. Taigi, lūpos šia tema buvo sučiauptos.
Astana
Skrydis su „SCAT“ iki Astanos trunka apie 4 valandas. Nustebau, kad atvykau į modernų, jauną miestą – juk sostinei tik 20 metų! Vietinis Bagdaulet (mano gidas ir pasakotojas, naujas draugas Kazachstane, turintis kelionių agentūrą „Kochevnik“) kartu su Viktorija (oro linijų marketingo vadove, su kuria bendravau apie tai, kokia nauda bus sujungiant dvi valstybes tiesioginiu reisu ir kaip smagu bus kazachams apsilankyti Lietuvoje – Birštone, Druskininkuose ar prie jūros!!!) pasakojo, kad perkėlus sostinę į Astaną, miestas labiau priminė kaimelį, todėl valstybinių institucijų darbuotojai, kurie turėjo priverstinai persikelti gyventi čia, buvo labai nepatenkinti. Nustebino valstybinis pastatas, kuriame įsikūrę 14 ministerijų: jis yra 1,5 km ilgio ir kiekviena laiptinė – tai atskira ministerija!
Taigi, pirmas įspūdis – viskas toli gražu neatsilikę. Miestas naujas, daug ir dabar statomų pastatų, dangoraižių. Miestas vis dar gyvena „EXPO 2017“ parodos, kuri vyko praėjusiais metais, nuotaikomis – gatvėse iki šiol yra šios parodos reklamos instaliacijos, skulptūros, švieslentės. Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad tai toks modernus miestas.
Astanoje – daugybė kultūrų, skirtingų tautybių žmonių. Ir ne tik sostinėje, bet visame Kazachstane. Žmonės puikiai kalba rusiškai (tiesa, jauna vietinių gyventojų karta rusų kalbą vartoja ir supranta vis mažiau, panašiai kaip ir pas mus Lietuvoje), todėl čia gali atvykti ir vyresni keliautojai, nekalbantys anglų kalba.
Vietiniai yra nepaprastai draugiški, labai giria šalį, kurioje jie gyvena. Kiekvienas naujas sutiktas žmogus geriausiais žodžiais apibers Kazachstaną, duos patarimų, ką čia reikėtų pamatyti, pavalgyti ir į ką atkreipti dėmesį keliaujant. Tiesa, buvau nedelsiant nuramintas dėl saugumo sostinėje: nusikaltimų čia labai mažai, turistai gali būti ramūs. Visas miestas apstatytas išmaniosiomis kameromis – jų pagalba netgi ieškomi dingę žmonės! Buvau sutiktas labai šiltai ir svetingai. Nors keli lietuviai, su kuriais dalinausi įspūdžiais, man yra paprieštaravę dėl saugumo, aš jaučiausi saugiai.
O kai šalyje gyvena tiek daug skirtingų tautybių žmonių, skrandis labai džiaugiasi – per kelias dienas išbandžiau rusišką, kazachų, korėjiečių, gruzinų, kinų virtuves. Čia viename restorane su Viktorija net sudalyvavome fotosesijoje, kurios metu buvome apsivilkę tradiciniais rūbais, o kartu su mumis pozavo ir padavėja. Viskas vyko "Qazaq gourmet" restorane, labai linksmai praleidom laiką - tik pažiūrėkite, kaip aš atrodau
Almata
Per pusantros valandos vietiniu reisu atskridau iki Almatos miesto (Almaty), kuris man dar labiau patiko ir tikrai ilgam įstrigo atmintyje. Tai buvusi sostinė: miestas gerokai senesnis, įsikūręs šalia Alatau kalnų. Almatoje gyvena šalies prezidentas, kuriam priklauso didžiulis kvartalas, aptvertas aukšta metaline tvora. Viduje – gražiai apželdintas parkas. Kitoje gatvės pusėje – miesto mero valdos, tačiau jos kiek mažesnės: užima pusę kvartalo. Kai vietinių paklausiau, kodėl jie taip didžiuojasi ir džiaugiasi valdžios turtais ir gyvenamuoju plotu, man buvo atrėžta: valdžia privalo visiems parodyti, kad šalis yra turtinga. Tačiau man asmeniškai toks valdžios puikavimasis turtais nėra suvokiamas.
Tiesa, teko net pakoreguoti kelionės programą: gegužės mėnesio pradžioje staiga labai atvėso, o kalnuose stipriai prisnigo. Todėl vieną rytą leidomės į kelionę po kalnus sniego motociklais. Neįprastas jausmas ir nauja patirtis. Keliaudami kalnuose aplankėme Didįjį Almatos ežerą, kuris dar buvo užšąlęs. Vaizdai neįtikėtini: kalnas sniego, debesys po kojomis, itin skaidrus užšąlęs ežeras ir net kalnuose stipriai kaitinanti saulė. Visa tai vos valanda kelio automobiliu nuo Almatos miesto centro!
Saulėtą dieną keltuvais kilome į 3500 metrų aukštį (beje, keltuvai labai modernūs, o bilieto kaina į abi puses vos 9 eurai. Galima palyginti su Slovakija – keltuvas į 2600 metrų aukštį kainuoja 39-42 eurus). Atsivėrė pasakiška panorama. Gamta ir kalnai ten tikrai didinga.
Labai smagi vieta praleisti pusdienį su šeima – „Kok Tobe“ kalnas Almatoje, nuo kurio atsiveria panorama į visą miestą. Keltuvais pakilti į kalną kainuoja apie 5 eurus į abi puses. Čia yra apžvalgos ratas, zoologijos sodas (nemokamas), atrakcionai ir pramogos vaikams, įvairiausių žaidimų, iliuzijos kambarių, labirintų, loterijų, restoranų. Viename jų pietaujant nustebau dėl kainų – pagrindiniai patiekalai nekainuoja nė 5 eurų.
Kam skirtas Kazachstanas?
Man, jaunam žmogui, apsilankymas Kazachstane buvo nepaprastai įdomus. Tai artima egzotika – kalbant tiek apie šalį, kultūrą, lankytinus objektus ir turbūt labiausiai – virtuvę. Klausantis vietinių gyventojų istorijų, ne kartą nustebdavau ir negalėdavau patikėti, kad taip būna. Pavyzdžiui, tautos padalijimas į tris klanus, o žmonės negali kurti šeimos, jei priklauso tam pačiam klanui ir jų neskiria septynios kartos. Kiekviena giminė turi knygą, kurioje piešia geneologinį medį. Susipažinę su patikusiu žmogumi, prieš pradėdami artimiau bendrauti jie išsiaiškina, kuriam klanui priklauso.
Vyresni žmonės taip pat ras ką veikti – miestų, kultūros pažinimas, istorinių vietų lankymas. Net pasirinkus išvyką į kalnus, ji nėra sudėtinga ir daug jėgų nereikalauja: keltuvai pakelia iki pat viršaus, yra apžvalgos aikštelės, taigi, į žygį kalnuose leistis tam, kad pasigrožėtumėte panorama, nebūtina.
Rekomenduočiau atvykti ir šeimoms, kurios mėgsta keliauti po gamtą. Anglų kalba nėra problema turistinėse vietose ir viešbučiuose, tačiau praktiškai visi šalyje bendrauja rusiškai. Informacija prie bilietų kasų, lankytinų objektų, informacinių lentų pateikiama tiek anglų, tiek rusų kalbomis.
Savarankiškai ar su organizatoriumi?
Tiek savarankiškai, tiek su kelionių organizatoriais įmanoma puikiai pakeliauti po šalį. Tiesa, kiek teko domėtis, kol kas nė vienas Lietuvos kelionių organizatorius išvykų šia kryptimi neorganizuoja (ką gali žinoti – gal ateityje organizuos Makalius? Beje, turime kelionę panašia kryptimi - tai Azerbaidžanas, būtinai pažiūrėkite kelionės programą čia :) ), tačiau yra nemažai priimančiųjų organizatorių Astanoje, Almatoje. Keliaujant savarankiškai rekomenduočiau išsinuomoti automobilį su vietiniu gidu-vairuotoju, kuris geriausiai žino kelius kalnuose, privažiavimą prie lankytinų objektų ir orientuojasi mieste.
Man susiplanuoti maršrutą padėjo nacionalinė turistinė kompanija „Kochevnik“, įsikūrusi Astanoje. Tačiau tikrai pakankamai informacijos yra ir internete, susidėlioti maršrutą nėra sudėtinga. Aš rekomenduočiau apjungti Kazachstaną su kuria nors aplinkine valstybe – pavyzdžiui, Armėnija ir jos sostine Jerevanu. Net patys kazachai labai giria šią šalį ir jos grožį.
Ką vertėtų žinoti