Makalius susirgo Filipinų liga: atsargiai – labai užkrečiama!

Nesmagu buvo žmonėms atsakyti, kad iki Filipinų niekad nebuvau buvęs Azijoje. Iš tiesų mane visuomet traukdavo Europa, Afrika ar JAV. Žvalgydavausi atostogų Zanzibare ar Seišeliuose, slampinėjau Niujorko gatvėmis, stebėjausi Kalifornijos grožiu. Tačiau vieną dieną pamačiau viliojantį „Turkish Airlines“ pasiūlymą į Filipinus. Akcijų metu bilietus pačiupti galima už 650-700 € į abi puses iš Vilniaus.

Gundaisi keliauti ir tu? Makaliaus organizuojama kelionė į Filipinus tavęs laukia čia!

Filipinų rojus

Kelionė turi prasidėti poilsiu – juk tam ir vykstame atostogų! O jos prasideda dar „Turkish Airlines“ lėktuve. Išskirtinis dėmesys kiekvienam keleiviui, labai skanus maistas, patogios sėdynės, asmeniniai monitoriai filmams žiūrėti ar muzikai klausytis. Leidžiamės Kalibo oro uoste Filipinuose. Po trumpo poros dienų sustojimo Kvala Lumpūre ir alinančio 36 laipsnių karščio, Kalibo mus pasitinka malonia 28 laipsnių šiluma. Tai – vienas patogiausių oro uostų atvykti į Boracay salą. Nuo Kalibo iki kelto į Boracay tenka važiuoti apie dvi valandas, vėliau dar apie 15 minučių keltis drebančiu „bangka“ laiveliu. Iš pradžių stebėjomės, o vėliau ši transporto priemonė mums tapo kasdiene.

Boracay šiuo metu yra populiariausia sala Filipinuose. Kadaise buvęs jėgos aitvarų sporto mėgėjų rojus, dabar tapo klubų, barų ir pramogų prikimšta sala, kurioje apgyvendinimas kainuoja bent tris kartus daugiau, nei kitose salose, tačiau mums, lietuviams, čia atvykus viskas pasirodė labai pigu – kol nepamatėme tikrųjų Filipinų kainų. Boracay garsėja „White Beach“ paplūdimiu, kuris pripažintas vienu gražiausių visuose Filipinuose. Čia smagiai laiką leidžiame tris dienas. Lėtai, ramiai prasideda mūsų atostogos. Trys dienos prabėga būtent taip, kaip svajojau skrisdamas ilsėtis – gulint po skėčiu paplūdimyje su kokteiliu ir knyga rankose.

Metas pakeliauti!

Po trijų naktų nieko neveikimo šiame rojuje, metas pasikrauti įspūdžių bagažą – su vietine pigių skrydžių bendrove „Cebu Pacific“ skrendame į antrą pagal dydį Cebu miestą. Pačiupome pigų skrydį, su bagažu jis kiekvienam atsiėjo po 45 eurus. Prieš keliaujant į Filipinus, mano bendrakeleivis Andrius ilgai ieškojo informacijos ir atrinkinėjo lankytinas vietas, kurias privalome pamatyti per tris savaites šioje nuostabioje šalyje. Viena rastų atrakcijų – pasiplaukiojimas su bangininiais rykliais. Mums būtinai reikia tai išbandyti!

Kad patirtume, ką reiškia 30 minučių paplaukioti su būriu bangininių ryklių, reikėjo skirti dvi kelionės dienas – vos atskridus į Cebu, skubėjome į stotį, iš ten už 3 eurus net 4 valandas važiavome autobusu į Tanawan kaimelį. Tai vieta, kur visai šalia kranto rytais plaukioja rykliai. Būtent čia galima užsisakyti šią pramogą. Liekame nakvoti Tanawan kaimelyje, randame pigų kambarį už 400 pesų (50 pesų – 1 euras) asmeniui ir rezervuojame ekskursiją kitam rytui.

Jausmas plaukiojant tarp bangininių ryklių yra nenupasakojamas, todėl mano asmeniniame profilyje „Facebook“ kviečiu pasižiūrėti vaizdo įrašą. Jie visai nepavojingi, bet atrodo bauginamai, ryklių ilgis siekia net 6-8 metrus. Praplaukus bangininiam rykliui, iš paskos nuseka būrys mažyčių žuvų – taip dar sustiprinamas įspūdis. Ryklius šeria specialiai tam pasamdyti šėrikai, kurie visą dieną nieko neveikia, tik mėto maistą į vandenį – taip rykliai nenuplaukia tolyn ir... galbūt nesuvalgo žmonių, nes yra sotūs.

Šokinėjimas per salas

Po ekskursijos su bangininiais rykliais mums, matyt, pritrūko adrenalino, taigi sutikome tris su puse valandos traškančiu braškančiu ir paskutines dienas skaičiuojančiu laiveliu keltis iš Cebu salos į Bohol – dar vieną labai lankomą salą. Žinoma, mūsų plaukimo metu jūroje turėjo prasidėti audra, bangos kiaurai permerkė ne tik mūsų bagažą, bet ir pačius keleivius. Tokie nelaimėliai buvome aštuoniese – plaukėme su prancūzų šeima ir pavieniais prancūzais keliautojais. Vieno jų mergina, pasirodo, lietuvė ir gyvena Visagine. Matyt, buvusi mergina, nes plačiau apie ją kalbėti nenorėjo, o ir itin maloniu bendravimu nepasižymėjo.

Plaukiant šiuo baisiu laiveliu šeimos galva – tėtis – nuėjo didvyriškai pasiteirauti, ar toks bangavimas ir beveik skendimas yra normalu, ir paprašė gelbėjimosi liemenių. Kapitonas patrūkčiojo pečiais, nieko nesuprato apie gelbėjimosi liemenes. Staiga prie laivelio ėmė sukinėtis du rykliai. Tai iš kairės, tai iš dešinės pasirodydavo. Kapitonas ne juokais susirūpino, ėmė atidžiai stebėti aplinką. To man betrūko, mintyse dėliojant šios dienos planą: laivelį nublokš bangos, mes imsime skęsti, visi atsidursime vandenyje, gelbėjimosi liemenių nėra, kranto nesimato, visai netoliese mūsų laukia du rykliai. Laimei, po trijų su puse valandos šis košmaras baigėsi. Pasiekėme nuostabiai gražų Panglao paplūdimį, kurį pamačius net atšaukėme nakvynę salos sostinėje ir susiradome kambarį čia – pigiai (apie 8 eurus asmeniui) ir visai netoli jūros.

Rytoj mūsų laukia turas po salą, kadangi viešuoju transportu visko apžiūrėti nesugebėtume. Pasiskaičius patarimų internete, kaipmat randame žmogų, kuris už 40 eurų sutinka visą dieną su savo automobiliu mus vežioti ten, kur panorėsime. Suderiname maršrutą ir nekantraujame sulaukti rytdienos. Bet prieš tai būtina išsidžiovinti permirkusius drabužius, kuprines, kamerą, kompiuterį ir net pasus.

Prabangi kelionė su asmeniniu vairuotoju

Filipinuose yra daugybė salų. Planuojant kelionę sunku apsispręsti, kurias salas įtraukti į savo maršrutą. Tačiau labai prašau įsiminti „Bohol“ pavadinimą. Tai sala, palikusi neišdildomų įspūdžių. Asmeninis vairuotojas visą dieną mus vežiojo po nuostabaus grožio vietas: šokoladines kalvas (įsivaizduokite plyną lauką su šimtais identiškų šokolado spalvos kalvelių). Maniau, kad visa tai dirbtina. Bet užlipus ant vienos iš kalvų, kur įrengta apžvalgos aikštelė, kaipmat supratau, kad žmogus tiek daug grožio sukurti negalėtų. Nesinori lipti žemyn – stebiesi gamtos sukurtomis grožybėmis ir bandai aprėpti kuo daugiau šokoladinių kalvelių.

O dabar metas nuotykiams! Labai populiari pramoga Filipinuose yra skrydis nutiestu lynu virš jūros ar džiunglių. Gulomis, sėdomis – kaip tik pageidausi. Už 350 pesų (7 eurus) įsigijome skrydį lynu virš Loboc upės gulint specialiame krepšyje – mums bus leista pasijusti supermenais! Sunku apibūdinti jausmą, kai didžiuliu greičiu skrieji 120 metrų aukštyje virš džiunglių ir smaragdinės kalnų upės. O jeigu netyčia pamąstai apie kritimą žemyn, susisuka galva… „Eco Adventure Park“ rekomenduoju aplankyti aštrių pojūčių mėgėjus. Tiesa, prieš įsigydamas skrydį į abi puses lynu gerai pagalvok: mums adrenalino pakako ir skriejant į vieną pusę. Atgal maldavome grįžti pėsčiomis, bet tokio pasirinkimo, deja, nebebuvo…

Tarsyrai (angl. Tarsier) – tai Filipinuose gyvenantys itin mieli gyvūnėliai milžiniškomis akimis. Tarsyrų akys netgi didesnės už smegenis! Dėl savo mielumo jie labai kenčia – Boholo saloje galima pasimesti tarp daugybės tarsyrų „fermų“, į kurias turistai atvyksta jų pažiūrėti ir nusifotografuoti. Gaila, tačiau bet koks sąlytis su žmogumi šiems gyvūnams labai kenkia. Įprastai gyvenantys 15-20 metų, turistams skirtose fermose jie nugaišta maždaug po mėnesio. Jautrioms akims kenkia fotoaparatų blykstės, o dienos metu tarsyrai paprastai miega. Jei jiems neleidžiama užmigti dienos metu, gyvūnai išsenka ir nugaišta. Mokėti už įėjimą į tokias „fermas“ ir taip skatinti tarsyrų žudymą nenorėjome, todėl radome kitą galimybę juos pamatyti gyvai. Šalia Corella miesto esanti tarsyrų prieglauda jau ilgą laiką bando atstatyti šių gyvūnų populiaciją ir apgyvendina juos savo rezervate. Šios vietos darbuotojai didžiuojasi, kad tarsyrai pas juos išgyvena ir po 15 metų, o dabar jų čia daugiau nei šimtas. Apsilankymo metu turistai turi galimybę iš toli pamatyti jų gyvenimą įprastoje aplinkoje. Deja, bet dienos metu tarsyrai miega, todėl didelių akyčių nepamatėme…

Bohol saloje taip pas siūloma smagi turistinė pramoga – kruizas Loboc upe. Štai dar visai neseniai virš jos skriejome lynais, o jau netrukus plauksime laivu ir grojant gyvai muzikai mėgausimės filipiniečių virtuvės patiekalais. Kruizas su pietumis atsieis apie 8 eurus.

Numeris vienas

„Sveiki atvykę į salą Nr. 1 pasaulyje“, – toks užrašas pasitinka kiekvieną, laukiantį savo bagažo Puerto Princesa miesto oro uoste. Tai Palawan salos sostinė. Neturėdami daug laiko atostogoms Filipinuose, keliautojai paprastai renkasi šią salą. Čia galima rasti visko – įdomiausių lankytinų objektų, prabangiausių vilų poilsiui, žaviausių paplūdimių ir mieliausių žmonių.

Mane labai sužavėjo požeminė upė Sabang mieste. Tiesa, bijantiems tamsos, uždarų erdvių ar šikšnosparnių, siūlau nusiteikti iš anksto :) Visą dieną žavi ne tik pasiplaukiojimas požemine upe, tačiau ir kelionė iki jos – mažyčiu laiveliu plaukiame palei nuostabų paplūdimį, gražiu miško takeliu pėdiname iki siaurų laivelių, talpinančių 6-8 žmones. Po žeme plaukiame apie pusantro kilometro. Prieš kelionę išdalinami šalmai. Gidas juokavo, kad jie skirti apsisaugoti nuo šikšnosparnių išmatų. Taip pat prašoma pernelyg nesižavėti upės grožiu – užvertę galvas į lubas, keliautojai išsižioja ir visai užsimiršta, kad šikšnosparniai tuštinasi… Čia, beje, teko ragauti medžio kirminų (angl. Woodworms), kitaip vadinamus medgręžiais. Ekskursijos bendrakeleiviais tapo filipiniečių šeima, atvykusi iš Manilos (šalies sostinės). Viename restorane pietų metu moteris pardavinėjo į maišelius supakuotus kirminus – vietiniai juos labai mėgsta. „Paragaukite, nesišlykštėkite – tai lyg austrės!“, – ragino jis įsidėti kirminą į burną. Teko paragauti. Vėliau truputį gailėjausi – nors skonis tikrai nėra prastas, jis buvo labai stiprus. Visą dieną jaučiau kirminą burnoje.

Palawan salą supa daugybė mažų nuostabių salelių. Vienoje jų prieš dvidešimt metų šveicaras apsigyveno ir atidarė viešbutį „Coconut garden“. Cagnipa saloje elektra veikia tik tris su puse valandos (vakarais). Telefono ryšys – porą valandų perpiet ir kelias valandas vakare. Interneto nėra, tačiau vėjas jį kartais stebuklingu būdu atpučia – tačiau nesitikėk, kad pavyks įkelti bent vieną nuotrauką ir parodyti šią negyvenamą salą draugams socialiniuose tinkluose. Čia praleidome keturias puikiausias dienas. Būtinai čia apsilankyk, jeigu nori suvokti, ką reiškia poilsis negyvenamoje saloje. Sunku kažką nupasakoti, būtina patirti!

El Nido miesto karalienė

Turbūt lankomiausias Palawan salos miestas – El Nido. Labai turistinis, apgyvendinimo kainos – aukštos, bet vaizdai atperka viską. Mažas, jaukus miestelis, įsikūręs prieš įspūdingo dydžio uolas jūroje. Čia labai populiarus šokinėjimas per salas – dienos ekskursija, kurios metu aplankomos kelios mažytės salos su galimybe užsiimti paviršiniu nardymu ar tiesiog degintis negyvenamoje saloje, stačių uolų ir nuostabių paplūdimių apsuptyje.

Tuo metu, kai lankėmės, vyko miesto šventė. Filipiniečiai linksminosi net kelias dienas, o mes atvykome paskutiniąją – tą vakarą visas miestas rinko festivalio karalienę. Jaučiausi tarsi „Mis Pasaulis“ rinkimuose – minia žmonių ošė ir palaikė kiekvieną grožio konkurso dalyvę dešimt kartų stipriau, nei mes palaikome savo dievukus lietuviškajame „X-Faktoriuje“. Išsidabinusios kandidatės į miesto karalienės titulą rodė savo talentus, pasakojo apie tai, kaip išgelbės pasaulį nuo bado ir kodėl norėtų laimėti konkursą. Savo favoritę išsirinkau ir aš. Vakarinių suknelių, maudymosi kostiumėlių, talentų ir klausimų-atsakymų rungtys tęsėsi nuo 19 valandos vakaro iki 1 valandos nakties. Minia nesiskirstė, žmonių vis daugėjo. Maždaug valandai buvo dingusi elektra, bet žmonės prie to pripratę – konkurso dalyvės bandė užimti žiūrovus vaikščiodamos visai šalia jų, šokdamos ir pozuodamos prieš fotoaparatų blykstes. Galiausiai viena iš keturiolikos kandidačių tapo miesto karaliene. Jai uždėta karūna, griausmingi plojimai pažadino visą miestą, fejerverkai nušvietė dangų. Visas miestas džiaugėsi – turime karalienę!

Kitą rytą visos konkurso dalyvės grįžo į normalų gyvenimo ritmą – nusiėmė perukus, nusisegė netikrus plaukus, sukneles pakeitė vyriška apranga. Taip, visi dalyviai buvo jauni vaikinai. Supratę, kad būdami vyrais jaučiasi lyg ne savo kailyje, nusprendė nesislėpti ir tapti moterimis. Visuomenė jų nepasmerkė. Visuomenė juos stipriai palaikė.

Filipinuose gera visiems, gyvenimu džiaugtis teisę turi kiekvienas. Ir visai nesvarbu, kad daugelis žmonių gyvena vargingai. Jie šypsosi, džiaugiasi kiekviena diena, jiems patinka bet koks oras, jų tikslų nestabdo jokios kliūtys. Filipinuose pajaučiau neapsakomą malonumą gyventi ir mėgautis kiekviena akimirka. Tiesą man sakė kolegė Rūta prieš išvykstant į šią nuostabią šalį – ji man linkėjo pakeisti požiūrį į gyvenimą. Linkėjimai išsipildė!

Norėtum ir tu keliauti į Filipinus? Makaliaus organizuojama kelionė į Filipinus tavęs laukia čia!