Šaltibarščiai užsienyje: kaip juos gamina Makaliaus kelionių vadovai

Atšilus orams, rožine spalva nusidažo ne tik žydinčios pievos, bet ir... lietuvių patiekalai. Su trenksmu sugrįžta mūsų virtuvės karalius, jo didenybė – šaltibarščiai. Pasigaminti paprasta ir greita, o ingredientų galima rasti jeigu ne savo šaldytuve, tai kiekvienoje parduotuvėje. O kaip būna išvykus svetur, kai pasidaro ilgu lietuviško maisto? Makaliaus kelionių vadovai pasakoja, kad šaltibarščius teko gaminti visur – nuo Ispanijos iki Indijos ar Tailando. Kokius ingredientus naudojo, kaip sekėsi gamyba ir kaip į rožinę sriubą reagavo vietiniai gyventojai? Visus atsakymus rasi šiame straipsnyje.😉​💞​🥣​

Šaltibarščiai Ispanijoje ir Egipte

Makaliaus keliautojams Barseloną pažinti padedanti gidė ir kelionių vadovė Angelina Zaleckaitė pasakoja, lietuviško maisto pasiilgstanti, bet tik apsigyvenus svečioje šalyje ilgiau. Ilgiausiai teko gyventi Ispanijoje ir Egipte: „Kitose šalyse nesu gyvenusi ar buvusi ilgiau nei 2-3 savaites, tad šaltibarščių neteko gaminti. Juk tam ir vietos, ir puodo bei kitų įrankių reikia, be to, per trumpą laiką ir neišsiilgsti lietuviškų patiekalų“, – šypsosi Angelina.

Gidė pasakoja, kad Ispanijoje kefyrą pirkdavo marokietiškose parduotuvėse. Maroke gaminamas ir naudojamas labai panašus produktas – Laben Atlas. Juo ir pakeisdavo kefyrą. O Egipte pavyko rasti slaviškų prekių parduotuves, kuriose galima įsigyti kefyro.

„Burokėlių gaudavom visur, tik, žinoma, ne virtų ir ne marinuotų, tad tekdavo virti patiems. O visa kita, kiaušiniai ir agurkai – ne bėda. Ne visuomet pavykdavo rasti krapų ar svogūnų laiškų. Krapus galima naudoti ir džiovintus, juos atsiveždavome iš Lietuvos. Ispanijoje radome kuo pakeisti svogūnų laiškus – ten auginami švelnūs ropiniai svogūnai (vadinami saldieji). Šie panašaus skonio ir neturi aitraus kvapo, tad teko ir jais pagardinti šaltibarščius“, – pasakoja Makaliaus kelionių vadovė.

Angelina dalinasi, kad šaltibarščiai dažnai gaminami per lietuvių susitikimus ar tautinių švenčių minėjimus – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ar Liepos 6-ąją.

Šaltibarščiai Indijoje

Beveik 10 metų Indija besidominti ir ten keliaujanti Makaliaus kelionių vadovė Rūta Šidlauskaitė pasidalino, kaip šioje šalyje teko gaminti šaltibarščius ir koks vietinių požiūris į šaltą rožinę sriubą: „Kefyrą keičiame į Dahi (išvertus tai būtų jogurtas, bet man panašiau į rūgpienį). Jį šiek tiek praskiedžiame su vandeniu“, – prisimena Rūta.

„Vietoj svogūnų laiškų naudojame smulkiai supjaustytą raudoną svogūną. Krapų rasti nelabai pavyksta. O jei ir randi, tai jie visai be skonio ir aromato. O visus kitus ingredientus, kiaušinius, bulves, agurkus, Indijoje galima nusipirkti“, – toliau pastebėjimais dalinasi kelionių vadovė.

Rūta pasakoja, kad indams šaltibarščiai patinka. O yra ir tokių, kurie patys savo virtuvėje neatsisako pasigaminti šios šaltos rožinės sriubos! Vietiniai dažnai naudoja kiek šaltibarščius primenantį jogurtinį padažą, vadinamą Raita. Jis gaminamas iš jau minėto Dahi, sumaišomas su daržovėmis ir prieskoniais, valgomas prie indiškų patiekalų, kad numalšintų aštrumą ir sustiprintų skonį. Tad dėl panašaus skonio, o taip pat išskirtinės spalvos, šaltibarščiai Indijoje pakeičia pavadinimą ir tampa Raudonąja Raita (Lalwala Raita).

Šaltibarščiai Tailande

„Keliaujant, ypatingai, kai labai karšta, pasiilgstu šaltibarščių“, – dalinasi Simona Mantuškevičiūtė, Makaliaus keliautojus lydinti į Tailandą, Balį, Singapūrą ir kitas egzotines kryptis. „Būna, vietiniai draugai paprašo pagaminti kažkokį tradicinį mūsų šalies patiekalą. Renkuos šaltibarščius, nes lietuviai labai juos mėgsta, ypač vasaros sezonu“, – pasakoja ji.

Vieną kartą viešint Tailande buvo labai labai karšta, tad Simona sugalvojo pabandyti atsigaivinti šaltibarščiais. Prisimena, kad nesunkiai pavyko rasti fasuotų virtų burokėlių, kiaušinių, agurkų, bulvių. O štai kefyras tapo didesniu iššūkiu: „Buvo labai sunku rasti kefyrą ar kažką panašaus, tik vienam didesniam prekybos centre pasisekė jo nusipirkti. Teko aplankyti apie 5-6 parduotuves, bet pavyko! Produktų, tokių kaip grietinė, kefyras, Azijoje nėra. Svogūnų laiškų ir krapų taip pat galima įsigyti tik didesnėse parduotuvėse“, – prisimena Simona.

„Nors patiekalas labai paprastas, mano gaminimas truko keletą dienų: vieną vakarą susitarkavau burokėlius, pašlaksčiau citrina, truputėlis cukraus ir palikau marinuotis per naktį šaldytuve. Kitą dieną susipjausčiau likusius ingredientus, išsiviriau kiaušinius ir viską užpyliau kefyru. Patiekiau su virtomis bulvėmis, krapais. Pačiai buvo labai skanu, gera atsigaivinti po karštos dienos grįžus namo,“ – džiugiai prisimena Makaliaus kelionių vadovė.

Paklausus, ar teko rožinės sriubos ragauti vietiniams, pasakoja, kad pavaišino draugą, tik, aišku, jam susuko pilvą (juokiasi). „Šiaip buvo skanu, patiko, pakartojome, bet vietinių skrandžiai nepratę valgyti tokio maisto“, – šypsosi Simona.

„Kefyru/šaltibarščiais vaišinau ne pirmą kartą, dažniausiai Lietuvoje vaišindavau atvykusius draugus užsieniečius, labai patikdavo. Iš mano draugų nebuvo nei vieno, kuriam nepatiktų šaltibarščiai, bet skrandžiai tikrai ne visų priima, “, – dalinasi patirtimi kelionių vadovė.

Beje, ar žinojai, kad birželio 1 d. vyks antrasis Vilniaus šaltibarščių festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“? Praėjusi vasara sostinėje prasidėjo netradiciškai – festivalis nudažė gatves ir skverus rožine spalva, įtraukė į linksmas veiklas miestiečius ir užsienio svečius. Nemokamo renginio programą ir visą informaciją rasi MakaliausLietuva.lt straipsnyje.

MakaliausLietuva.lt ir Makalius.lt svetainės taip pat ruošia rožinių staigmenų – užsuk pas mus birželio 1 dieną!