Keliautojo įspūdžiai: vasaros kelionė jachta Lenkijos kanalais ir Aistmarėmis

Kelionės priekaba tempiamais laivais nuo seno populiaru vakarų Europoje ir ypač JAV. Pastaruoju metu vis daugiau tautiečių įsigyja tokius laivus, tiek burinius, tiek motorinius. Dauguma motorlaivių tradiciškai naudojami mėgėjiškai žvejybai, kita dalis – pramogoms ant vandens. Noriu paskatinti laivų savininkus atrasti pažintines vandens keliones!

Norint nesudėtingai persigabenti laivą keliais, jis turi atitikti tam tikrus kelių reikalavimus. Laivo plotis turi būti ne didesnis kaip 2,5 m., aukštis ant priekabos iki 4 m. Burinio laivo stiebas lengvai nuleidžiamas ir saugiai pritvirtinamas prie laivo korpuso. Laivus nuleisti bei iškelti iš vandens patogiausia įvažiuojant su priekaba į vandenį tam skirtose vietose (slipas) arba naudojant uosto kraną. Nuleidimas per slipą yra daug paprastesnis ir universalesnis. Slipai yra įrengti daugumoje uostelių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Žmonių skaičių komandoje reikėtu parinkti pagal laive įrengtų miegamų vietų skaičių. Paprastai nuo 2 iki 4 tokiuose, nedideliuose laivuose. Geriamo vandens bakai, dujinė arba elektrinė viryklė, kriauklė su vandeniu, stacionarus arba portatyvinis WC, suskleidžiamas tentas nuo saulės ir lietaus yra labai pageidautini laivo atributai ilgesnėms kelionėms.

Čia aprašytoje kelionėje naudojomės populiariu JAV gamybos „Macgregor 26M“ buriniu motorlaiviu, turinčiu visas aukščiau minėtas savybes. Kelionei pasirinkome buvusias Prūsų žemes – kaimyninės Lenkijos Varmijos regioną. Kelionė nuo lietuviško pamario iki Lenkijos Ylavos miesto truko daugiau nei parą. Pravartu tai, jog laivą, kelionės sausuma metu, galima naudoti kaip kemperį. Naujuose Lenkijos greitkeliuose (pvz.: S7-E77 Varšuva – Gdanskas) yra naujai įrengtų modernių poilsio aikštelių, su nemokamomis prausyklomis, WC, dušais, lauko ir dengtais stalais bei vaikų žaidimų aikštelėmis. Viena tokių mes pasinaudojome nakvynei, netoli Ostrudos.

Laivą nuleidome ir kelionę vandeniu pradėjome Ylavoje, naujai įrengtame jachtų uoste. Slipo paslaugos čia nemokamos. Ylavos ežeryną sudaro ilgiausias Lenkijoje Jeziorako ežeras, kurį per dieną perplaukėme burėmis. Nakvojome ežero viduryje, „Gierczak Duzy“ saloje įrengtose nemokamose laivų sustojimo vietose. Turint daugiau laiko, galima paburiuoti Plaskis bei Ewingi ežeruose. Alternatyviai, tokią kelionę galima pradėti Zalevo miestelyje prie Ewingi ežero.

Antrą kelionės dieną, nuleidome stiebą ir plaukėme Elblago kanalu. Kanalo vidutinis gylis – 1,2 m, minimalus gylis per visą kelią – 1 m, tiltų aukštis ne mažiau nei 3,1 m. Elblago miesto centre tiltai kiek žemesni, bet jie pakeliami neporinėmis valandomis. Kanalą supa medžiai, todėl 30ºC rugpjūčio kaitra ne taip vargina. Kanalas kerta keletą nedidelių ežerų ir po gero pusdienio mus atvedė į Milomlyno miestelį. Čia kanalas, nedidelio šliuzo pagalba, jungiasi su atšaka vedančia į Ostruda. Ostruda yra trečia alternatyvi vieta pradėti šią kelionę. Ji būtų kiek trumpesnė nei plaukiant nuo Ylavos. Plaukėme į Milomlyno mietelio centrą, švartavomės ir pietavome vietinėje užeigoje. Namų gamybos koldūnai čia ypač skanūs! Po pietų aplankėme gotikinę bažnyčią, menančią Gedimino laikus. Veltui ieškojome degalinės, pažymėtos žemėlapyje – tokiai kelionei patartina turėti pakankamas kuro atsargas, nes artimiausią degalinę radome tik dideliame Elblago mieste, po 3 dienų kelionės.

Prasidėjus popietiniam šiltam lietui, komanda sugulė poilsio kajutėje, o aš vairavau laivą labai gražiu, siauru, aukštais krantais, Ruda Woda (rudas vanduo) ežeru, kiek primenančiu mūsų Asveją. Jau sutemus pralindome pro keletą senovinių tiltų ir ieškojome nakvynės pelkėtame ežere prie Maldyty miestelio. Nakvynę radome prie privataus lieptelio. Supratome kaip svarbu turėti laive visus patogumus, nes nakvynės sąlygos kiekvieną vakarą skirtingos – nuo prabangaus, naujai įrengto uosto su visais patogumais iki privataus lieptelio.

Kitą rytą startavome anksti, beplaukiant komanda ruošė pusryčius. Taip sutaupėme laiko, nes šią dieną reikėjo keltis per penkis įžymiuosius šliuzus, keliančius ir leidžiančius laivus geležinkelio platformomis – vieną iš septynių Lenkijos stebuklų. Bet kol kas kelias vedė užpelkėjusiu kanalu ir mažais ežerėliais, variklį reikėjo dažnai išjungti ir nuimti nuo sraigto prisivėlusią aumeniją. Artėjant prie šliuzų, daugėjo civilizacijos požymių – turistinių laivų ir net specialus plaukiantis ekskavatorius, valantis kanalą nuo žolių!

Prie pirmojo („Buczyniec“) šliuzo įrengtas muziejus. Galima akį užmesti ir į veikiančių mechanizmų skyrių – besisukantys namo dydžio smagračiai išties įspūdingi. Pirkome bilietą laivui visiems 5 šliuzams (36 zl). Praleidę keletą didelių garlaivių, prie karietėlės prisirišome ir mes. Skambinome gongą, kuris reiškia – mes pasiruošę. Karietėlei pradėjus judėdi, vandens po truputi nebeliko ir mes su laivu pradėjome riedėti nuo kalno. Atsiverė įspūdingi vaizdai! Nusileidusi karietėlė įriedėjo į vandenį, mes atsirišome ir plaukėme toliau. Kiti šliuzai buvo ne mažiau įpūdinti, o mes jau labiau patyrę jais naudotis.

Praplaukę šliuzais įplaukėme į didelį, užpelkėjusį Družno ežerą. Visas ežeras, išskyrus siaurą farvaterį, užžėlęs vandens lelijomis. Tiek daug vandens paukščių vienoje vietoje dar neteko matyti! Iš karto už Družno ežero patekome į Elblago miestą. Praplaukę keletą miesto tiltų, pralindome pro paskutinį (2,85 m), nelaukę kol pakels neporinę valandą, atsidūrėme naujai įrengtoje laivų krantinėje tiesiai priešais miesto rotušę! Elektra ir geriamas vanduo nemokamas (reikia prašyti tilto prižiūrėtojo). Elblago senamiestis pilnai atstatytas pagal turėtus prieškario piešinius, čia daugybė puikių kavinių ir retoranų. Vienoje iš jų mes, kaip niekad puikiai, pavakarieniavome.

Ryte, su grupe kitų laivų, su tiltų pakėlimu, leidomės Elblago upe link Aistmarių. Iki jų dar 3 valandos kelio. Paskutinis tiltas, jau toli už miesto, yra pasukamas pontoninis – kaip tik pataikėme jam prasivėrus. Prieš Aistmarių pradžią visi išsimaudėme švariame upės vandenyje, nes Aistmarės, kaip ir mūsų Kuršmarės, šiltuoju metų laiku žydi. Po ilgos pertraukos iš upeivių tapome buriuotojais. Stiebas pakeltas, burės išskleistos, ir mes lėtai judėjome link lenkiškos Aistmarių Nerijos, Krynica Morska kurorto. Tris dienas skyrėme Aistmarių miestelių aplankymui abiejuose marių krantuose. Atstumai nedideli, pasiekiami per 3 val., plaukiant burėmis, marių gylis visur 2–3 m, sekliau tik visai prie kranto. Žolių, skirtingai nei Kuršmarėse, nėra.

Krynica Morska. Naujai įrengtas didelis laivų uostas su visais patogumais (dušai, WC, elektra, vanduo, slipas). Kaina parai 3 žmonėm – 43 zl. Uosto prižiūrėtoja pastebėjo, kad šiemet mes buvome pirmas laivas iš Lietuvos. Uostas pasitiko vakariniu nemokamu vietinių grupių koncentu, kur susirinko tūkstančiai žmonių. Miestelyje pilna puikių kavinių, siūlančių šviežios žuvies patiekalus. Kursuoja elektriniai traukinukai (5 zl), taip pat iki jūros.

Tolkmicko. Miestelis žemyninėje Aistmarių pusėje. Atnaujintas laivų uostelis su visais patogumais – 24 zl. WC, dušai (8 zl papildomai žmogui), elektra (papildomai 25 zl, reikia turėti prailgintuvą su „skylute“ įžeminimui), slipas). Miestelyje senovinė gotikinė bažnyčia.

Piaski. Kaimelis Nerijos pusėje prie sienos su Rusija. Mažytis, atnaujinimo nepaliestas žvejų uostas, tinkantis tik trumpam sustojimui. Keletas puikių naminio maisto kavinių. Šviežios žuvies pietūs – 40 zl. Jūros paplūdimys gražus ir be daugybės žmonių.

Fromborkas. Aistmarių šedevras su Koperniko pilimi. Iš pilies bokšto atsiveria nuostabi panorama. Turėkite žiūronus! Uostelis mažas, patartina atplaukti anksčiau, jei norite gauti vietą. Pilna jachtų, atplaukusių iš Kaliningrado. Uostas neatnaujintas, slipu patartina nesinaudoti (slenkstis po vandeniu).

Nowa Pasleka. Žvejų kaimelis žemyno pusėje, prie sienos su Rusija. Atnaujinta laivų krantinė su slipu. Čia nesilankėme.

Šešių dienų kelionė vandeniu tikrai neprailgo. Plaukėme ežerais, kanalais, leidomės įžymiaisiais Elblago kanalo šliuzais. Pažinome Lenkijos Aistmares. Tikrai rekomenduojame!

Teksto autorius: Mindaugas Saulis