Nors tai nėra viena konkreti vieta, visgi, Jožė Plečniko architektūrinis palikimas, įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą, yra vienas svarbiausių ir labiausiai miestą garsinančių akcentų.
J. Plečnikas (1872-1957) – didžiulio pripažinimo sulaukęs Slovėnijos architektas, amato mokęsis ir prie žymių objektų projektavimo-restauravimo prisidėjęs Vienoje bei Prahoje. Na, o savo gimtosios Liublianos kontekste jis – tarsi Barselonos Antonijus Gaudi. Pasisėmęs žinių ir praktikos užsienyje, jis iš pagrindų prikėlė, suformavo naują, šiuolaikišką, į žmogų orientuotą Liublianos senamiesčio veidą. O ir erdvės architekto saviraiškai mieste buvo į valias – po 1985 metų žemės drebėjimo, didelė dalis senųjų Liublianos pastatų buvo smarkiai apgadinti, miestas prašyte prašėsi „remonto“.
Trigubas tiltas, vedantis per Liublianikos upę, dažnai laikomas garsiausiu architekto kūriniu mieste. Kadaise pritaikytas ir automobiliams, šiandien jis skirtas tik pėstiesiems vaikščioti. Greta minėto tilto Plečnikas miestą padabino ir daugybe kitų unikalių erdvių, objektų bei detalių: pastatė dar keletą mažesnių tiltelių, suprojektavo bažnyčių ir parkų, akademinės bei kultūrinės paskirties pastatų, vartų ir istorinės reikšmės paminklų, sukūrė kitų smulkesnių šedevrų ir dekoratyvių akcentų.
J. Plečniko architektūra miesto gyventojams ir lankytojams itin patogu, dažnai net rekomenduojama, gėrėtis plaukiant Liublianos upe ar einant jos krantu.