1. GR 20, Prancūzija (GR – prancūziškos frazės "Grand Randonẻe" (ilga kelionė).
Ši sunki, daug jėgų reikalaujanti 15 dienų (168 km.) kelionė per Korsikos salą tapo legendine dėl kraštovaizdžių kaitos ir kliūčių įvairovės.
Kelias eina per miškus, granito dykvietes (panašias į Mėnulio paviršių), vėjų suformuotus kraterius, ledyninius ežerus, palei sraunias versmes, pelkynus, paminklus II Pasaulinio karo prancūzų partizanams, sniegu padengtas viršukalnes, ir lygumas.
Tačiau viską pamatyti nėra lengva: kelias uolėtas, kartais net status, o kartais veda klibančiais tilteliais ir slidžiomis uolomis, tačiau, kaip teigia keliautojai, tai ir yra kelionės žavesys. Pradėtas naudoti 1972 m., GR20 takas eina beveik per visą Korsiką – nuo Kalenzanos (šiaurės vakaruose) iki Konzos (pietryčiuose).
2. Inkų kelias, Peru
Šį senovinį 33 km. ilgio kelią išklojo inkai, o dabar kiekvienais metais juo pereina tūkstančiai keliautojų. Kelias prasideda šventajame Maču Pikču slėnyje, vingiuoja, kyla, leidžiasi per kalnus ir tris aukštas kalnų perėjas.
Baltų viršukalnių ir debesų virš miškų vaizdai dera su vaikščiojimu nuo vienų griuvėsių, stūksančių ant stačių skardžių prie kitų, todėl šis takas ir yra populiariausias Pietų Amerikoje.
3. Dogonas, Malis
Dogonų genties kraštas – vienas iš įspūdingiausių Afrikos regionų.
Čia žygis gali užtrukti nuo dviejų iki dešimties dienų, o maršrutas eina per aukštus Bandiagaros skardžius, apstatytus (dabar jau apleistais) būstais.
Šie skardžiai nusėti dogoniečių kaimais - ypatingas kelionės akcentas.
4. Everesto bazinė stovykla, Nepalas
Pasiekti 5 545 m. aukštį Kala Pataro plokščiakalnyje – labai populiarus trijų savaičių žygis. Jį renkasi tie, kurie nori pasigirti, kad jiems yra tekę pabuvoti aukščiausio pasaulyje kalno papėdėje.
Šis sudėtingas kelias eina per neabejotinai įspūdingą kraštovaizdį, o juo veda šerpai (Solu Kumbu regiono žmonės). Aukštis, pasiekiamas šio žygio metu tiesiogine to žodžio prasme – svaiginantis.
5. Himalajai, Indija
Keliauti didžiausios pasaulyje kalnų grandinės takais iš Indijos pusės pasirenka ne tiek daug žmonių.
Taigi, jei norite patirti atsiskyrėlio išgyvenimus, pabandykite pakeliauti Himačal Pradešo valstijos kalnuose. Patyrę keliautojai gali išbandyti 24 dienų svyrinėjimus kalnų viršūnėmis nuo Spičio iki Ladako.
Šis itin atokus ir sunkus kalnų takas eina senoviniais prekybos keliais.
Radjardas Kiplingas, anglų rašytojas, atsidūręs šiose atšiauriose kalnų dykvietėse, yra pasakęs: „Akivaizdu, kad čia gyvena dievai; čia ne vieta žmonėms“.
6. Overlando takas, Australija
Priešistorinės išvaizdos Tasmanijos laukinę gamtą geriausia apžiūrėti einant 80 km. (penkias-šešias dienas) Overlando taku.
Vingiuodami keliu tarp Lopšio kalno ir Šv. Klaros ežero (giliausias Australijos gėlavandenis ežeras) gerai išmintu taku (vietomis net iškaltu lentomis), praeisite uolingus kalnus, gražius ,nors ir nedidelius ežerus, didžiulius miškus ir krūmynus.
Jei to neužteks, galite pasivaikščioti šoniniais takais, kurie veda prie krioklių, slėnių ir kitų aukštikalnių, įskaitant Osa viršukalnę (1 617 m) – aukščiausią Tasių viršūnę.
7. Routeburno takas, Naujoji Zelandija
Pamatykite pribloškiantį subalpinį Naujosios Zelandijos Pietų salos kraštovaizdį vidutinio sunkumo trijų dienų (32 km.) kelio apylinkėse.
Naujosios Zelandijos Pietinių Alpių papėdėje takas eina per du nacionalinius parkus: Fiordlando ir Aspiringo kalno.
Šio žygio akcentai – panoramos nuo balno formos kalvos ir stačiašlaičio kūginio kalno.
8. Siaurieji kanjonai, JAV
Nuo jų galite pamatyti atokų, bangų skalaujamą, paplūdimį. Didžiausias šio populiaraus pėsčiųjų tako iššūkis – gauti leidimą, nes skaičius žmonių, galinčių vienu metu keliauti šiuo taku – ribotas.
26 km. kelionė dramatiškais Siauraisiais kanjonais, kuriuos per ilgus amžius išskobė Mergelės upė, Siono (Zion) Nacionaliniame Parke – žygis pėsčiomis, neturintis lygių. Kelias eina per upę ir beveik pusę kelionės reikia per ją bristi ar net plaukti. Visą taką galima pereiti per vieną dieną, bet kai kurie neskubėdami apžiūri kabančius sodus ir krioklius, o naktį praleidžia vienoje iš 12 parko stovyklaviečių.
9. Haute takas, Prancūzija – Šveicarija
Prasidedantis Šamoni, Prancūzijoje, takas eina per pietinę Šveicarijos Valė kantono dalį iki Zermatt. Haute takas veda per kai kurias aukščiausias pėstiesiems prieinamas vietas Alpėse, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.
Reikia maždaug dviejų savaičių pereiti visą Haute taką vasaros metu (maršrutas skiriasi nuo geriau žinomos ‘Haute route‘ žiemos slidinėjimo trasos). Didžiąją laiko dalį šiame kelyje reikia šokinėti per tarpeklius ir tai reikalauja gero fizinio pasiruošimo, nes kiekvienos kelionės atkarpos baimės faktorius – gana aukštas.
10. Baltoro ledynas, K2 (Čogoris), Pakistanas
Šis ledo koridorius veda į gigantišką K2 (Čogorio) viršukalnę (8 611 m.), antrą pagal dydį kalnų viršūnę pasaulyje. Šis neprilygstamas kelias eina per vieną didingiausių planetos peizažų.
Pradžioje takas eina per leduotas upes, tada netikėtai prasideda siauros ledynų perėjos, kurios pereina į piramidiškus granito kalnus: Paju (6 610 m.), Uli Bjahas (6 417 m.), didžiuosius Trango Bokštus (6 286 m.) ir galiausiai K2 (Čogoris) (8 614 m.).
Jeigu po 15 dienų kelionės po šiuos kalnus dar pavilksite kojas, galite pakeliauti ir po morena dengtus ledynus.
Technologijos.ltPavasariop su Makaliumi savarankiškai keliausime pasivaikščioti vienu iš šių takų