Į bibliotekas dabar einama ne tik mokytis ir skaityti, bet ir praleisti laiką su draugais arba pasigrožėti architektų išmone.
2008 m. Andero Marqueto Ryano pastatyta biblioteka yra miesto universiteto dalis. Medinės sienos puošia visą pastatą, asimetriškai padalintą į dvi dalis. Didesnėje dalyje yra laikomos visos knygos, o mažesnėje – skaityklos bei auditorija paskaitoms. O pastato viduryje – nedidelis sodelis, kuriame gali sėdėti bibliotekos skaitytojai.
Dailios ir grakščios Ciuriko universiteto bibliotekos sienos kaipmat patraukia akį. Turistai, kurie lankysis šioje bibliotekoje, tiesiog privalo užeiti vidun ir pasinaudoti stikliniu liftu. Architekto Santiago Calatrava profesionalumas šiame pastate atsispindi geriausiai.
Tiesa, kai kurie architektūros mylėtojai teigia, kad į joje gana sunku dirbti – nes sunku susikaupti žiūrint į tokį grožį.
Biblioteka priklauso Delfto technologijų universitetui. Pastate yra tūkstantis skaityklų, 300 kompiuterių terminalų ir 4 aukštai, kuriuos sujungia spiraliniai laiptai. 45 metrų aukščio geležies ir stiklo pastatas specialiai suprojektuotas taip, kad į jį lengvai patektų šviesa – todėl ne tik išorėje, bet ir viduje apstu kūjo formų. Biblioteka yra viso studentų miestelio centras – čia nuolatos knibžda studentų, kurie kartais tiesiog ateina pasėdėti jaukiose pastato kavinėse.
Prancūzų architekto Philippe Gazeau suprojektuota biblioteka, įsikūrusi visai netoli Paryžiaus. Visame pirmame bibliotekos aukšte – skaityklos erdvė, o antrame – multimedijos biblioteka. Pastate taip pat yra ofisai, tualetai, auditorijos paskaitoms ir seminarams ir kavinukės susitikimui. Tiesa, kol kas biblioteka renovuojama – joje dabar planuojama įrengti sodą ir erdvę, kuri pritrauktų ir kaimynystėje gyvenančius žmones.
Visai neseniai pastatyta biblioteka turi kelias skaityklas stalais ir patogiomis sofomis, darbo erdves, informacijos centrą, bufetą ir automatizuotą biblioteką, kurioje yra 1,105 tūkst raudonų dėžių su knygomis. Biblioteką per dieną aplanko nuo 1,5 iki 5 tūkst. studentų. Ateityje biblioteką planuojama plėsti iki 2,5 tūkst. kvadratinių metrų milžinės.
Įspūdingų bibliotekų yra ir visai netoli mūsų. Lenkų-lietuvių veikėjo Adomo Mickevičiaus universitete 2009 m. išdygo nauja biblioteka. Kadangi Poznanė istoriškai yra labai turtingas miestas, todėl pastatas specialiai suprojektuotas taip, kad derėtų prie istorinės ir modernios miesto architektūros. Pati biblioteka labai šviesi, su daugybe didelių langų, bendra teritorija – net 2 tūkst. kvadratinių metrų.
Milžiniškas stiklinis pastatas turi ne tik biblioteką, bet ir parodų ir konferencijų sales, keletą jaukių kavinukių, knygyną ir mašinų stovėjimo aikštelę po žeme. Iš viso, biblioteka turi 6 aukštus paviršiuje ir tris po žeme. Nors išorinė pastato dalis atrodo gana masyvi, vidus suprojektuotas taip, kad suteiktų jaukumo ir malonių akiai spalvų pojūčius.
Centras buvo pabaigtas 2009 m. rašytojo Knuto Hamsuno 150-ojo jubiliejaus proga, tačiau viešai atidarytas tik 2010 m. Amerikiečių architekto Steveno Hollo projektuota biblioteka turi parodų erdves, biblioteką, skaityklas, kelias auditorijas ir kavinukes. Visai netoli kalnų išdygęs pastatas turi savo bambukų sodelį, o tamsus medis puikiai dera prie kontrastingo Norvegijos kraštovaizdžio.
Ne pati didžiausia ir įspūdingiausia, bet tikrai viena originaliausių bibliotekų Europoje. Autobuse yra biblioteka, nedidelis kino teatras, kompiuterių centras (su kompiuteriniais žaidimais), patogios sofos, kur galima atsisėdus klausytis muzikos ir interneto prieiga. Tiek viduje, tiek išorėje margas autobusas susilaukė Švedijos bibliotekininkų asociacijos apdovanojimo.