Kelionės
Paslaugos
Straipsniai
Kęstučio skelbimą radau Facebook‘e, jis rašė, kad planuoja kelionę „aplink Australiją“ ir ieško žmonių norinčių prisijungti. Tai buvo paprastas skelbimas, įdėtas „Sydnėjaus lietuvaičių“ forume. Susidomėjau, kadangi maršrutas ėjo per „great ocean road“. Jau senai norėjau pamatyti „dvylikos apaštalų nacionalinį parką“. Parašiau Kęstučiui, jis labai apsidžiaugė, kad atsiliepiau į skelbimą. Sakė, kad vietos yra, automobilis didelis ir, kad mudu su Edgaru (mano vyras) galime prisijungti.
Keliauti su Kęstučiu buvo nelengva nes jis kelionę su „kelionės draugais“ suprato savaip. Kelionei vadovavo jis, niekas tam ir nesipriešino, jis organizatorius, automobilis jo, maršrutas irgi parinktas jo.
Kelionės metu jautėmės it žaidimo dalyviai. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą sustojus, turėdavome Kęstučio laukti, o laukdavome ilgai po valandą ir daugiau. Ryte prikeldavo visus, neva už valandos išvažiuojam, turim skubėt. Susiruošdavom per valandą, o jis neskubėdavo. Stodavo tuomet, kuomet jam reikėdavo. Kartą paprašiau, kad sustotume kur pavalgyti, jis pasakė, kad gali sustoti degalinėj ir aš turiu spėti pavalgyti per 10 min kol jis valgys ledus.
Kelionės maršruto nesilaikė. Kaip šaudavo į galvą iš ryto - taip ir važiavo. Su mumis apie maršruto pakeitimus diskusijų nebuvo. Jei siūlėm savo variantus, kur keliauti ar bandėm tartis, trumpai atrėždavo, kad ten nieko gero nėra, neįdomu arba jis geriau žino.
Pasitikrinkite, ar tinkamai pasirinkote daiktus konkrečiai kelionei. Pirmąją kelionės naktį, paaiškėjo, kad keliautojas neturėjo palapinės. Teko visiems talpintis į mūsų parsiskraidintą dvivietę. Neturėjo nei peilio, nei prožektoriaus, o juk stovyklaujant šie daiktai vieni iš būtiniausiu. Tad manau, mūsų "krūva daiktų" buvo labai naudinga.
Šalies taisyklių laikytis būtina? Kelionės pradžioje paklausėm ar turi australiškas teises (Australijoje būtina pasikeisti teises). Mums buvo atsakyta, kad neišsigalvotume, jis Amerikoje važinėjo, reiškia ir čia jos tiks. Kaip tyčia stabdė policija, teisės netiko.
Australijoje labai griežtai negalima kūrenti laužų dėl gaisrų, kurie čia dažnas dalykas. Vienoje stovykloje jis sugalvojo sukurti lauželį. Po šio įvykio už akių praminėm jį Arsonu (taip angliškai vadina padegėjus).
Devintą kelionės dieną, Kęstučiui pyptelėjo automobilio vairuotojas, kuriam jis išlindo prieš nosį iš šalutinio kelio. Tai Kęstutį labai supykdė ir jis pradėjo vytis tą automobilį. Pasivijęs mirksėjo ilgosiomis šviesomis bei intensyviai spaudinėjo garso signalą. Kelias buvo vingiuotoje kalnų vietovėje. Daug kartų prašiau nustoti taip elgtis, tačiau jis nesiliovė. Taigi mes pradėjom daryti vaizdo įrašą ir perspėjom, kad jei jis nesustos – įrašas atsidurs policijoje. Tuomet mūsų kelionė ir baigėsi. Jis sustojo ir pasakė, kad galime nešdintis, nes esame prieš jį!
Išlaipino mus kalnuose, kur artimiausias miestelis buvo už 80 km. Likome stovėti su visais daiktais prie kelio, beje, toje teritorijoje nebuvo telefoninio ryšio. Labai ačiū australams, kurie mums tuomet padėjo, kai mūsų kelionė pasisuko tikrai netikėta linkme.
Manau, būčiau pamiršusi šį kelionės aspektą, bet "keliautojas aplink Australiją" savo straipsnyje nerašo visos tiesos apie kartu keliavusius asmenis, tad pajutau poreikį papasakoti, kuo kartais gali baigtis kelionės su naujais žmonėmis. Savo pavyzdžiu noriu perspėti keliautojus būti atsargesnius ir rinktis kelionės draugus atidžiai. Būtinai susitikite akis į akį, paklausinėkite apie pomėgius, kelionės planus, surastkite bendrų tarpusavio taškų. Jei kelionės draugas pasirodo ne prie širdies, ar kiek keistas, geriau nesileisti kelionėn, kadangi nežinai kuom viskas gali baigtis. Turėjau labai gerą pamoką, kuri man baigėsi laimingai.
Vitalija Banienė
