Kava – aromatas, skonis ir nesibaigianti stipri draugystė. Kur ir kokios kavos ragausime?

Įkelta:

„Yra dalykų, kuriuos mėgstame ir kuriems verta būti ištikimiems“ – teigė rašytojas Džonas Golsuorsi. Kam ištikimi italai ir kuo galima pakeisti įprastą turkiškos kavos puodelį Austrijoje? Keliaujame kavos keliais.

Pasakoti apie kavą geriausia pradėti nuo Turkijos. Pastarosios šalies tradicinę kavą mėgsta įvairiose pasaulio šalyse. Pirmoji kavinė Turkijoje duris atvėrė jau 1554 metais, čia taip pat gausu įvairių legendų ir papročių, susijusių su šiuo tonizuojančiu gėrimu. Tačiau ne visada kavos gėrimas yra gėrio ritualas.

XVII amžiuje kava buvo sudėtingų ceremonijų atributas. Be šio gardaus gėrimo neapsieidavo teismų posėdžiai, kartais kava naudota kaip mirties nuosprendžio įvykdymo įrankis – į kavą, kurios išgerdavo nuteistasis, buvo įberiama smulkių, aštrių deimantų dulkių. Išgėrus tokios kavos, ryte prasidėdavo vidinis kraujavimas ir ištikdavo mirtis. Be kita ko, kavinės – kavos gėrimo vietos - buvo laisvamanių susirinkimo vietos, kur žmonės kiek primiršdavo savo geras manieras.

Laikai pasikeitė, šiais laikais Turkijoje kava veikiau mąstytojų bei šachmatininkų gėrimas, kurį gerdami žmonės nebesistengia pakeisti pasaulio, o tiesiog mėgaujasi kavos skoniu. Sakoma, jog nuo turkiškojo „kahve“ (kava), kilo mūsų kartais vartojamas „kaifas“. Tiesa, pasaulyje žinoma stipri turkiška kava nėra labai mėgstamas gėrimas pačioje Turkijoje. Čia ją geria tik prieš vestuves – iš pagamintos kavos kokybės sprendžia apie nuotaką.

Graikai daug dėmesio skiria cukraus kiekiui kavoje – nesaldi, saikingai saldi, labai saldi... Tačiau svarbiausias graikų kavos komponentas – puta! Užsimenama apie tradiciją, jog mergina, norėdama parodyti dėmesį vaikinui, pagamina jam kavos su puta, o tam, kurio dėmesys nedomina, verda kavą be putos.

Pirmoji kavinė Austrijoje buvo atidaryta XVII amžiaus pabaigoje. Kava netikėtai greitai tapo mėgstamiausiu miestiečių gėrimu. Asortimentas buvo pateikiamas atnešus atspalvių paletę, iš kurios lankytojas turėjo pasirinkti sau tinkamą ir norimą – t.y. kavos atspalvį. Šiandien užsisakyti kavos tapo kur pas paprasčiau, reikia klausti, kuri iš jų labai stipri, su grietinėle, su romu, su brendžiu ir kiaušinių tryniu...

Anglai, be jokios abejonės, pirmenybę teikia arbatai, tačiau kavos su viskiu ar škotišku likeriu atsisakys retas. Paryžiuje kavą mėgsta gerti su pienu ir krosanais. Turbūt pačiu didžiausiu kavos gerbėju buvo prancūzas Volteras – pasakojama, jog pastarasis išgerdavo apie 50 puodelių kavos per dieną. Toks potraukis kavai nesutrukdė jam išgyventi iki gilios senatvės.

Italija – vienintelė šalis pasaulyje, kur universitete yra speciali studijų programa, skirta mokintis ekspreso kavos paruošimo subtilybių. Italai kavą geria bėgdami, paprastai jie nesėdi su kavos puodeliu keliolika minučių.

Maroke dieviško skonio, lengvos kavos su putele gausite bet kurioje kavinėje. Kavą jie pila į stiklines ir ilgai mėgaujasi gėrimu, saulėtą dieną besišnekučiuodami lauko kavinėse. Prie kavos gausite luitą cukraus. Kroatai labai mėgsta gerti kavą lauko kavinėse ir visur, kur tik gali. Kavos rūšių jie turi labai įvairių. Kroatai mėgaujasi gerdami kavą iš nedidelių puodelių, užkąsdami sausainukais ir su šypsena veide. Norvegijoje galėsite paragauti kavos, kur skysčio ir tirščių santykis beveik 50 x 50. Vengrijoje mėgstamoje kavoje jaučiamas nacionalinių alkoholinių gėrimų skonis...

O štai atlikėjas Andrius Mamontovas sako „taip“ skaniausiai kavai Romoje.