Tačiau viskas buvo visiškai atvirkščiai. Antai draugas, man sėdint migracijos tarnyboje ir plačiai besišypsant į fotoobjektyvą (vėliau buvau sudrausmintas ir liepė surimtėti) bei tuo pat metu skanuojant savo pirštų antspaudus, man pranešė, kad stojimo rezultatus bus galima pamatyti ne 15 valandą, o 12. Supratau, kad nebūsiu vienas iš pirmųjų, sužinojusiųjų gerą (arba blogą) žinią, tačiau....
[11:58] Skambina draugas.
- Alio... Skubu...namo....
- Sveikinu, įstojai į valstybės finansuojamą turizmo ir viešbučių administravimą.
- Kąąą??? Aaaa!!! Mmmm???? Eeeeeeeii..... čia pokštas? Ar čia kaip? Iš kur žinai?
- Tavo elektroninį paštą patikrinau :)
- Eiii...mmm......aš...aš nežinau ką sakyt, aš troleibuse, tuoj išlipsiu ir kaip užrėksiu ant viso miesto centro!!!
***
Valio. Tai, ko aš ir norėjau. Tai, apie ką svajojau bemaž 4 metus - nuo pat 8 klasės, kai sėdėjau vargšas akiniuotis berniukas ir svajojau, kaip iškeliausiu į kelionę aplink visą svietą. O dabar mano svajonė išsipildė. Gavau tai, ko norėjau, ir netgi daugiau - visa tai man nieko nekainuos. Ir nesvarbu, kad tai ne universitetas. Tai kolegija. Universitete tokios specialybės nė su žiburiu neradau, o mokytis jame vien tam, kad pasakyčiau, jog baigiau universitetą, o ne KOLEGIJĄĄĄ, nėra tikslo.
Dabar aš laimingas