Savaitės interviu: vykti į kalnus labai pavojinga – slidinėjimo magija egzistuoja!

Makalius.lt pakalbino nuo mažumės slidinėjantį Luką. Vaikinas sutiko pasidalinti įspūdžiais ir patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį vykstant slidinėti ir pačiam planuojant kelionę į kalnus.

Dar ketvirtokėlį Luką pirmą kartą į Slovakijos kalnus išsivežė tėvai. Buvo kiek baisoka ir keista, atsistojau ant slidžių, pažiūrėjau aplink, o tėtis nuramino, jog nebijočiau ir bandyčiau čiuožti, prisiminimais dalinasi vaikinas. Pamėginau. Pirmą kartą kreivaliodamas kojomis ir nuolat besiblaškydamas į šalis įveikiau pirmąjį savo gyvenime kalną. Nesvarbu, kokio jis buvo aukščio, svarbiausia, kad tėtis buvo šalia, laikė mane ir abu slydome nuo kalno. Magiška. Po savaitės mokymų, jau lenktyniavau su tėčiu kaip lygus su lygiu.

Nuo tų mielų vaikystės dienų praėjo jau nemažai laiko, tačiau slidinėjimas įaugo į kraują kaip geras atsipalaidavimas ir tapo mano hobiu. Jokie sportiniai rezultatai manęs niekada nedomino, tiesiog stengiausi vėl ir vėl pajausti tą kalnų trauką ir nepamirštamus įspūdžius.

Slidinėjimas tai – daug sniego, kalnų, gamtos ir visam gyvenimui įsirėžiančios emocijos.

Susiruošęs pažinti savęs ir kalnų, turi nebijoti šalčio ir mylėti gamtą, pats slydimo procesas nėra tiek svarbus, tiesiog turi atsipalaiduoti ir mėgautis viskuo, kas vyksta.

Alpėse ar prie jų gyvenantys žmonės slidinėja nuo mažumės. Tėvai vaikus it mažus pingviniukus stato ant slidžių, moko išlaikyti pusiausvyrą ir galiausiai pasileidžia visi drauge vorele nuo kalno. Nemažai šeimų linksmai leidžia laiką kalnuose. Kartais vaikai greičiau išmoksta slidinėti, negu vaikščioti.

Noriu pabandyti slidinėti, ką turėčiau žinoti?

Vykti slidinėti labai pavojinga, nes beveik visi pabandę užsikrečia noru grįžti vėl ir vėl. Galiu drąsiai teigti, jog slidinėjimo magija išties egzistuoja!

Jei nesate slidinėję, nuvykite ant kurio Lietuvos kalno ir pabandykite. Užteks vienos dienos. Tiesiog pajausite, kas tai per užsiėmimas, gal iškart ir nesuprasite, ar jis jums patinka, tad pabandykite dar ir dar.

Kai suprasite, jog jums išties smagu ir norisi daugiau, vykite į Slovakiją. Tiesa, kelionę greičiausiai teks organizuotis patiems automobiliu arba eiti į agentūrą. 17 valandų autobuse ir jūs jau kalnuose.

Gali skambėti ir nepatraukliai, tačiau kiekvienas turi teisę rinktis, galite juk ir skristi.

Slovakijoje buvau 7 kartus, kai atsibosta eilės prie keltuvų, judėkite į Alpes, Austriją, Italiją, Šveicariją ar Prancūziją. Ten nebūna eilių, viskas kur kas kokybiškiau, o kalnai – neapsakomo dydžio ir grožio. Į Alpes vykstant savarankiškai, man pavyko sutaupyti apie 500 Lt nuo to, ką siūlo agentūros, tačiau, manau, jog tai ne riba! Tik reikia turėti kantrybės ir lauku ieškoti bilietų, nakvynės.

Pigiausiai Alpėse nakvojome už 17 eurų žmogui už vieną naktį. Tačiau namelis buvo toli nuo trasų, tad kaskart apie 20 min. vykdavome maršrutiniu autobusu.

Alpėse didelis trasų pasirinkimas – lengvos, sunkesnės, juodos trasos, be trasų. Itin patyrę slidinėtojai gali užsisakyti paslaugą, kuomet malūnsparnis pakelia ekstremalą į kalną ir šis, su gidu priešakyje, leidžiasi neatrastais keliais. Slidinėjimo pasas kainuoja iki 200 eurų žmogui savaitei priklausomai nuo kurorto. Šeimoms, grupėms taikomos nuolaidos.

Geriausias oras saulėta, -5, tuomet sniegas netirpsta ir būna labai gera saulės atokaitoje, besigrožint peizažu, leistis nuo kalno ar sėdėti ir gurkšnoti alutį kartu su gardžia itališka pica medinėje kavinės terasoje.

Įrangos vežtis nereikia. Tik kombinezoną teks nusipirkti ar pasiskolinti. Slidinėjimo kostumui galite išleisti nuo 50 Lt (panaršius po Humana) iki kelių tūkstančių (perkant firminėse parduotuvėse). Kalnuose kartais pasijauti kaip madų šou, bet apsirengus ir paprasčiau, niekas nekreipia į tave dėmesio.

Atvykę, vietoje galėsite nuomotis akinius, šalmą, slides ir viską, ko reikia. Beje, norintiems nusileisti ne ant slidžių, bus snieglenčių ir t.t.

Bet kada atvykę, galėsite išsinuomoti slides, nusipirkti slidinėjimo pasą, o štai gauti gerą kainą apgyvendinimui tikras iššūkis.

Kuo daugiau suplanuokite iš anksto. Pirkdami bilietą, atidžiai paieškokite apgyvendinimo, nes, jei planuosite labai vėlai, už viešbutį gali tekti pakloti didžiulę sumą.

Nesijaudinkite dėl oro, nes jis labai permainingas, tad jo tikrai neatspėsite ir nenumatysite. Galite orientuotis tik daugiau mažiau pagal sezonus bei praeitų metų vidurkius. Pats sezono pikas – vasario mėnuo.

Nevažiuokite į kalnus dirbti, atsipalaiduokite, niekam visiškai neįdomu, kaip jus čiuožiate.

Užsienyje niekas iš nieko nesišaipo. Vieni gerai jaučiasi griuvinėdami ir džiaugiasi savo pirmaisiais atradimais, kiti atvyksta su šeimomis ir laiką leidžią savam ratelyje, labai įvairūs žmonės vyksta į kalnus džiaugtis žiema. Jausitės tikrai komfortiškai, galėsite būti savimi ir mėgautis slidinėjimu taip, kaip jums patinka.

Į kalnus vykstančių turistų draudimas kainuoja apie 100 Lt savaitei. Slidinėjimas padidintos sužalojimų rizikos užsiėmimas, tad nieko keisto, jog apsidrausti labai rekomenduojama.

Jei negaudai įvairių akcijų, pigiau nuvykti slidinėti galima dvi savaites prieš Šv. Kalėdas ir pirmomis dvejomis balandžio savaitėmis – nes kai kuriuose kurortuose gausite nemokamus slidinėjimo pasus.

Su draugais netrukus lėksime į Livigno, Italiją, savaitę prieš pat Šv. Kalėdas. Skaičuojam: nuomotas transportas su degalais, nakvynė, nemokamas ski pasas, maistas, kurį gaminsimės patys - planuojame išleisti po 1,300 LT/ žmogui + alutis su maistu kabakuose! Jums patiem spręsti, ar apsiimti „prieš-sezonine“ sniego ir puikaus oro rizika, ar ne!

O štai vykdamas į Alpes sezono metu, sugebėjau susiorganizuoti kelionę už 2,000 – 2,300 Lt žmogui įskaičiuojant pilnai viską – nakvynę, nuvykimą bendrai su draugais išsinuomotu autobusiuku, slidinėjimo pasą, maistą, alų ir visa kita...

Nuotraukos  Luko Jovaišos