Geltonieji Kosta Bravos paplūdimiai

Jei jus žavi mintis klajoti Ispanijos pakrante nuo vieno mažo miestelio iki kito, pakeliui atrandant senovinius dvarus ir vyndarystės ūkius, grožintis tolumoje stūksančiomis snieguotomis Pirėnų viršukalnėmis ar uolėta Viduržemio jūros pakrante, jei ieškote tingaus poilsio paplūdimyje prie šiltos jūros, vakarais nulekiant pašokti ir pašėlti, jei dievinate skanų maistą bei vyną ir nenorite už visas pramogas pakloti kelių mėnesių algos – atostogoms rinkitės Kosta Bravą. Ji nustebins visapusiškumu ir grožiu – čia galima kiekvieną dieną atrasti ką nors naujo ir savito arba tinginiauti nuostabiuose paplūdimiuose, vakarais mėgaujantis puikiu maistu ir ilgais pasivaikščiojimais pakrantėmis.

KADA IR KAIP GERIAUSIA KELIAUTI?

Į Kosta Bravą, jei poilsį norite suderinti su kelionėmis arba keliauti su vaikais, geriausia skristi vėlai pavasarį, vasaros arba rudens pradžioje – tuo metu sezonas tik prasideda arba jau baigiasi, tačiau oro ir vandens temperatūra tobula tiek poilsiui, tiek nuotykiams. Mėgstantiems veiksmą, žmonių šurmulį ir karštį, be abejonės, labiausiai ten patiks vasarą.

Norintiems paklajoti po Kosta Bravos regioną ir atrasti visą jo grožį, reikia skristi lėktuvu iki Barselonos arba Žironos, išsinuomoti automobilį ir, pasiėmus žemėlapį ar naudojantis GPS, leistis į nuotykius. Norint būti tikriems dėl nakvynės, viešbučių kambarius, žinoma, geriausia užsisakyti dar prieš išvykstant. Renkantis vietas, kur nakvosite, svarbu turėti omenyje, kad Kosta Brava – raižytas regionas, daug kur keliai yra siauri ir vingiuoti, tad, norint neskubant viską apžiūrėti ir nepervargti, nereikėtų planuoti per dieną nuvažiuoti daugiau nei šimto kilometrų.

Tarp miestelių taip pat kursuoja ir traukiniai bei autobusai (traukiniai iš Barselonos važiuoja ypač  vaizdingomis pajūrio vietomis), tačiau jais patogu naudotis tik vadinamosioms dienos kelionėms, t. y. tiems, kurie planuoja gyventi viename miestelyje, o į kitus miestukus nori nuvažiuoti pasivaikščioti ar papietauti.

KOSTA BRAVOS MIESTELIAI

Tossa de Mar – labai jaukus miestelis su žavinga pilimi ant jūros kranto ir gražiu, išpuoselėtu senamiesčiu. Nuo pilies sienų ir nuo ant uolų įrengtų pėsčiųjų takų atsiveria kerintys

vaiskios Viduržemio jūros ir jos įlankų vaizdai, o uolų properšose šen bei ten aptiksite mažyčių, laukinių paplūdimių. Pakrantėje ir senamiestyje gausu kavinių ir restoranų, kur galėsite paskanauti vietinių valgių, tačiau tai – ramus, gan anksti užmiegantis miestelis, labiau skirtas šeimoms ir tiems, kurie netrokšta  naktinių pramogų.

Lloret de Mar – triukšmingesnis, jaunatviškesnis, su puikiais paplūdimiais ir pramogomis – čia rasite ir ilgai  dirbančių restoranų, ir naktinių klubų. Taip pat čia užveisti žavingi Santa Clotilde sodai.

L‘Escala – nepaprastai vaizdingas  miestelis su uolėtomis įlankomis ir smėlėtomis pakrantėmis nuostabioje,

raižytoje vietovėje. Būtinai aplankykite Punta Montgo – jus pakerės žadą atimantis vaizdas nuo aukštų ir į vandenį smingančių uolų.

Cadaques – nepaprastai tylus, baltų namelių ir žvejų miestelis su žavia prieplauka padės pajusti tikrą – neskubų, tingų, saulės kaitinamą ir vėjo gairinamą – vietinių gyvenimą. Šį miestelį labai mėgo ir įkvėpimo jame sėmėsi Picasso ir Salvadoras Dali.

Besalu – laikas čia sustojo prieš gerus septynis šimtus metų. Tobulai išsilaikęs viduramžių senamiestis,  didžiulis akmeninis tiltas norom nenorom priverčia žvalgytis riterių ir damų pūstomis suknelėmis ir tikrai nepalieka abejingų.

KĄ BŪTINA PAMATYTI IR NUVEIKTI

Kosta Brava – nepaprastai įvairus regionas, tad visi būtini pamatyti ir padaryti dalykai priklauso nuo jūsų pomėgių ir kelionės tikslo. Čia galima kiekvieną dieną atrasti ką nors naujo ir savito.

Negalintiems gyventi be kalnų

Monserat kalnas ir čia esantis vienuolynas. Išvertus iš katalonų kalbos Montserrat reiškia ,,dantytas kalnas“ – tai labai taiklus šio kalno pavadinimas, nes jo kuorai į viršų stiebiasi lyg siekdami dangaus. Į jį kopti galima įvairių sudėtingumų pėsčiųjų takais, svarbiausia – pasiimti vandens, užkandžių ir kopti su gera  kompanija.

Į Monserat vienuolyną maldininkai ir turistai keliauja pamatyti juodosios Madonos statulos, kuri, pasak legendos, pasižymi stebuklingomis galiomis ir gali išpildyti slapčiausius norus. Taigi dieną galite pradėti aplankydami šį seną ir garsų vienuolyną, o po to šturmuoti gražųjį kalną. Diena tikrai neprailgs!

Andora. Tai nykštukinė valstybė Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje, įsikūrusi tarp kalnų ir galinti pasigirti nepaprastai švariu oru bei vienais sveikiausių gyventojų. Jos sostinė – labai mažytė ir jauki, o gamta žavi kalnais ir slėniais. Ten rasite daug trasų vaikščioti ir kopti į kalnus (nuo paprastų iki sudėtingų, kurias norint įveikti prireiks specialios įrangos). Andora yra Kosta Bravos pašonėje – nuvairuoti iki jos prireiks nemažai laiko (nuo pakrantės – apie tris šimtus kilometrų vingiuotais kalnų keliais), tad šią išvyką reiktų planuoti tik turint daugiau laiko (ilsintis ilgiau nei savaitę) ir jai skirti mažiausiai dvi dienas.

Meno ir istorijos mėgėjams

Salvadoro Dali muziejus Figuerese. Įėjimas suaugusiam žmogui kainuoja 12 eurų (nuolaidos studentams ir grupėms). Tiesą pasakius, eilė čia driekiasi net ir ne sezono metu, tačiau tai neturėtų atbaidyti besidominčių šio autoriaus kūryba, nes didžiuliame, rausva spalva dažytame name esantis muziejus su gigantiškais kiaušiniais ant stogo nustebins ekspozicijos dydžiu ir išradingumu. Čia galėsite susipažinti su įvairių  laikotarpių Dali darbais ir jo gyvenimo istorija, taip pat apžiūrėti didelį įspūdį paliekančius jo kurtus juvelyrinius dirbinius.

Taragona ir Senovės Romos laikus menančio, jūros pakrantėje įrengto antikinio amfiteatro, forumo,  akveduko liekanos, taip pat viduramžių soboras. Be to, kelias į Taragoną vingiuoja jūros pakrante, tad  galėsite grožėtis dangaus ir jūros žydryne.

Romantikos ir gražių vaizdelių medžiotojams

Tarp miestelių besidriekiantys vynuogynai... Būtinai po juos pasivaikščiokite!

Žirona. Tai senas ir gražus miestas su dideliu, vaizdingu senamiesčiu, o tiesiog ant upės krantinės išdygę spalvoti namukai truputėlį primena Veneciją. Nuo akmeninės Žironos sienos atsiveria panorama, išduodanti, kokia raižyta ir įvairi ši vietovė, o siauros senamiesčio gatvelės ir aukšti pastatai suteikia malonų pavėsį, todėl čia labai gera lankytis karštomis dienomis.

Senoviniai dvarai ir ūkiai. Kai kuriuose yra restoranai – jei tik tokį pamatysite, nedvejodami užsukite, nes niekur kitur neparagausite tikresnio ir skanesnio vietinio maisto. Tiesa, gali būti, kad čia gyvenantys ir dirbantys žmonės kalbės tik ispanų (tiksliau, katalonų) kalba, bet jie tikrai yra geranoriški ir komunikabilūs – jei žinosite bent kelias pagrindines frazes, jums pavyks ir susikalbėti, ir maisto užsisakyti.

Pakrantės uolos. Keliaudami būtinai sustokite pasigrožėti pakrantėje stūksančiomis galingomis uolomis ir į jas dūžtančiomis jūros bangomis. Pasiimkite užkandžių, vyno ir surenkite nepamirštamą iškylą!

Straipsnis iš pigių kelionių žurnalo "Makaliaus kelionės" trečiojo numerio.