Malta – čia gyvena laimė

Čia gyvena laimė – tai užrašas, kadaise puikavęsis ant senovinio Pompėjos miesto sienos, o dabar radęs sau vietą ant Maltos gyventojos Katrinos namų durų, ko gero, geriausiai atspindintis šios salos atmosferą ir žmonių nuotaiką.

Keliaukite į Maltą, jei poilsis jums neišvengiamai asocijuojasi su maloniai neskubiu gyvenimo tempu, jei seniai svajojate pasprukti nuo didmiesčio streso, skubėjimo ir, be abejo, jei jaučia­te, kad be vaiskios jūros bei dangaus žydrynės neišgyvensite daugiau nė savaitės. Keliaukite į Maltą, jei mėgstate klajoti svajingomis vidu­ramžius ir senovės Romos laikus menančio­mis gatvelėmis, jei domitės istorija bei norite savo akimis išvysti, kaip atrodo šalis, esanti ant Rytų ir Vakarų kultūrų slenksčio.

Išsvajotos ramybės ir netikėtų atradimų sala

Vos išlipus iš lėktuvo, Maltoje pajunti ne tik malonią šilumą, bet ir tiesiog ore tvyrančią ramybę – niekas niekur neskuba. Iš pradžių tai kiek sutrikdo, tačiau labai greitai supran­ti, jog čia tiesiog nėra kur skubėti. Šios šalies bendras plotas tik 316 km², tad atstumai tarp miestų – minimalūs, neretai nuo vieno miestelio iki kito galima nusigauti ir pėstute, o iki tolimiausio taško autobusu važiuosite ilgiausiai kelias valandas.

Jei ilgitės romantiško pasivaikščiojimo siauromis senamiesčio gatvelėmis – bū­tinai aplankykite Mdiną. Šį miestą vietiniai vadina tyliuoju, mat vos įėjus pro arkos formos vartus jus pasitiks kone sakrališka tyla. Nuo aukštos miesto sienos, ant kurios viršaus įrengtos apžvalgos aikštelės ir suo­liukai, atsiveria nepaprastai gražūs vaizdai į kitus miestelius.

Jei norite pajusti tikrąjį Maltos gyve­nimo tempą, jos atmosferą ir gyvenimo ritmą – kuo daugiau keliaukite pėsčiomis. Pasirūpinkite gera avalyne ir nesibaiminki­te – vaikščioti čia tikrai saugu, nes Maltoje per pastaruosius metus neįvykdyta nė viena žmogžudystė, o jos sostinė Valeta pripažinta saugiausia Europos sostine. Keliauti uolėta pakrante gali būti nelabai patogu ir ne itin lengva, tačiau tik taip atrasite tarp uolų pasislėpusius, žemėlapyje nepažymėtus miniatiūrinius žvejų kaimelius – kai kurie jų tai tik keli trobesiai su džiovinamais tinklais bei vienu kitu vietiniu gyventoju, sėdinčiu pakrantėje ar lošiančiu domino su kaimy­nu. Tai bus nuostabi proga apsilankyti jų užeigose, parduotuvėlėse, pabendrauti su vietiniais ir atrasti nuostabaus grožio įlan­kėles. Maltos gyventojai labai draugiški, šilti ir smalsūs – jei rodysite susidomėjimą jų šalimi, išgirsite tiek pasakojimų, kad galėsite rašyti knygą. Dauguma net patys pasisiūlys parodyti gražesnes, mažiau turistų lanko­mas vietas, geresnius maršrutus, patars, kur skaniau pavalgyti ar pigiau apsipirkti.

Malta – penas akims, dvasiai ir gomuriui

Atvykus į Maltą, būtų nuodėmė nepamatyti Gozo – vienos iš Maltai priklausančių salų, į kurią jus per geras 20 min. nuplukdys didelis, 3 aukštų keltas. Keltas kursuoja nuo Paradise Bay įlankos, esančios visai netoli Melieha miestelio. Autobusai iš Mostos ir Valetos at­veža beveik prie pat nedidelio uosto, tad pra­važiuoti neįmanoma. Šioje saloje pamatysite Žydrąjį langą – nepaprastą ir unikalų, langą primenantį uolų darinį. Verta aplankyti ir viduramžių laikotarpio Viktorijos citadelę, ne­olito šventyklą Džgantiją (senesnę už Egipto piramides ir Stounhedžą), Mėlynąją lagūną – nuo Gozo salos atsiveriantį vaizdą į Komino bei Maltos salas. Gozo sala kiek palankesnė žemės ūkiui, todėl išvysite daugiau dirbamų laukų, vynuogynų, auginamų gyvulių. Čia taip pat gaminamas labai skanus ožkų pieno sūris su įvairiomis žolelėmis. Nusipirkite paskanau­ti, tačiau lauktuvių greičiausiai neparvešite – suges. Pasinaudokite unikalia galimybe ir paragaukite Gozo saloje gaminamo vyno – jis išties įdomaus bei savito skonio.

Tarp Gozo ir Maltos yra nedidelė Ko­mino sala, kurioje nuolatinių gyventojų tėra 2 šeimos, t. y. maždaug 8 žmonės. Vasaromis čia atvyksta daug turistų, tačiau, jei važiuosite ne sezono metu, šioje saloje tikrai pasijusite pasprukę nuo viso pasaulio, galėsite džiaugtis puikiu paplūdimiu ir visiš­ka ramybe. Nusigauti iki šios salos galite ka­teriuku (kaina – 8–10 eurai sezono metu ir didesnė galimybė derėtis ne sezono metu), kuris išlaipina beveik pačiame paplūdimyje, tačiau nepulkite iš karto vandenėlin – pa­ėjėję kiek tolėliau rasite nuošalesnę, ne visiems turistams žinomą įlankėlę.

Maltos keliai ir klystkeliai

Maltos viešasis transportas išvystytas visai neblogai, į daugumą salos vietų už kelis eurus nusigausite su vietiniais autobusais. Tiesa, prieš keletą metų turistus dar žavėję senieji spalvoti autobusiukai dabar jau pa­keisti nuobodesniais, bet naujais autobusais, kuriuose nebereikia timptelti virvelės norint išlipti stotelėje ir kurie labiau linkę laikytis nustatyto tvarkaraščio. Tačiau, kaip ten bebūtų, aklai tvarkaraščiais tikėti nereikėtų, mat maltiečiai, kaip ir dauguma pietiečių, nemėgsta laikytis grafikų, todėl į nurodytą autobusų atvykimo ir išvykimo laiką žvelkite lanksčiai – plius ar minus 15 min. Taip pat patartina naudotis dienos ar savaitės autobusų bilietais – jei keliausite autobusais, tikrai sutaupysite, nes dienos bilietas, kai­nuojantis 2,6 eurus, atsiperka vos po kelių persėdimų (kurių padarysite tikrai daugiau, jei per dieną užsibrėšite nukeliauti bent į ke­lias vietas). Išsinuomoję automobilį galėsite greitai apskrieti visą Maltą, tačiau atkreipkite dėmesį, kad eismas čia vyksta kairiąja kelio puse, o tai gali tapti rimtu iššūkiu to nepaty­rusiems vairuotojams, be to, patys maltiečiai savo siaurais keliukais važinėja labai drąsiai ir posūkius įveikinėja pakankamai pavojingai, taigi galite patirti kelyje nemenką stresą.

Intriguojanti sostinė

Sostinė Valeta – svarbiausias Maltos uostas. Šis miestas labai skiriasi nuo kitų savo išpla­navimu. Jei Mdina ar Mosta žavi siaurutėmis, painiomis gatvelėmis, kartais vedančiomis į niekur, tai Valeta nustebina plačiomis, itin tiesiomis gatvėmis, išplanuotomis šachmatų lentos principu, kuris toks aiškus, kad šiame mieste pasiklysti praktiškai neįmanoma. Jame būtina aplankyti Baraka sodus, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas į įlanką ir kitoje jos pusėje esančius 3 įtvirtintus mažyčius miestus – Cospicua, Vittoriosa ir Senglea. Į juos labai smagu persikelti vietinio plukdoma, jų mėgstamu būdu išpaišyta valtele. Plukdytojas pakeliui būtinai paklausi­nės, iš kur atvykote, ir pasistengs jus išmokyti bent kelis maltiečių kalbos žodžius. Šios neil­gos (apie 15 min.) kelionės kaina bus visiškai derybų klausimas – mūsiškė dviems atsiėjo 10 eurų, nors iš pradžių prašė 18 eurų. Per­sikėlus į kitą krantą, šiuos miestelius galima (o ir tiesiog būtina) apeiti pėstute, grožintis įlankoje besiilsinčiomis jachtomis ir vis iš kito kampo atsiveriančiais vaizdais į Valetą bei jos viduramžius menančius mūrus.

Valetoje taip pat gausu bažnyčių, iš kurių žymiausios – Šv. Jono katedra, Karmelitų bažnyčia, Dievo Motinos bažnyčia, Šv. Po­vilo laivo žuvimo bažnyčia ir kt.

Valetos gatvėse daug užeigėlių, prekiau­jančių užkandžiais ir gėrimais, – nepra­eikite pro šalį! Išsirinkite nedidelę, jaukią, kurioje matysite sėdinčius bei geriančius kavą vietinius, ir tikrai nenusivilsite – para­gausite skanių ir sočių sumuštinių su namų gamybos duonele ftira, paskanausite švie­žių salotų, atsigersite gaivos, pagamintos iš vietinio granato vaisių, bei pabendrausite su šeimininkais, kurie nuoširdžiai pasido­mės, iš kur atvykote ir ką gero pamatėte jų šalyje, nepagailės patarimo ar gero žodžio.

Maltos vakarai – kupini šurmulio

Jei po dienos įspūdžių dar turėsite jėgų – būtinai traukite susipažinti su naktiniu Maltos gyvenimu. Tam tinkamiausia vieta – Šv. Juliano miestelis, kurio Pacevilio rajonė­lis – ištisas naktinių klubų kvartalas. Įėjimai į daugumą klubų nemokami, tad žmonės tiesiog migruoja iš vieno klubo į kitą, taip dalį nesibaigiančio vakarėlio šurmulio pernešdami į gatvę. Patys klubai iš tiesų yra įvairaus lygio, o publika – spalvinga. Labai daug jaunimo, beveik vaikų, kuriuos tėvai atveža pašokti, o vėliau pasiima, tad mez­gant pažintis pirmiausia reikėtų išsiaiškinti pašnekovo amžių, mat pietiečiai bręsta anksčiau ir jūs tikrai nustebtumėte pamatę, kaip ten atrodo kai kurie keturiolikmečiai. Patys maltiečiai nėra konfliktiški, gatvėse nesutiksite vietinių su niežtinčiais kumščiais, tad įsivelti į peštynes įmanoma tik su kitais turistais ar pačiam labai pasistengus.

Mėgstantiems pasisėdėjimus su draugais prie taurės vyno taip pat netrūks veiklos – visos kavinės ir užkandinės atgyja po siestos bei prisipildo lankytojų. Būtinai paragaukite jūros gėrybių – vyno padaže patiekiamų aštuonkojų, įvairiai gaminamų krevečių ar tradicinio Maltos patiekalo – triušienos.

Straipsnis iš “Makaliaus kelionės” žurnalo pirmojo numerio.