Savarankiška egzotinė kelionė į Filipinus - įspūdžiai, patarimai, kainos (I)

"Tikiuosi, kad mano įspūdžiai padės kitiems keliautojams, planuojantiems aplankyti šią pietryčių Azijos šalį", - savo patirtį Makaliaus komandai pasakoja keliautojas Giedrius Zabulionis.

Bilietas maršrutu Roma – Manila – Milanas žmogui kainavo 1350 Lt. Dar 450 Lt (su vienu papildomu lagaminu iki 20 kg) išleidome skrydžiams „Ryanair“ avialinijomis iš Vilniaus į Romą ir per Milaną atgal į Vilnių. Taigi, bendra lėktuvo bilietų kaina žmogui - 1800 Lt.

Keliavome keturiese (dvi, kaip mūsų vaikai pasakytų, jau pagyvenusių keturiasdešimtmečių poros). Kelionės tikslas – pailsėti, pakeliauti, pamatyti Filipinus. Tačiau šį kartą nespraudėme savęs į griežtus finansinius rėmus, tik suplanavome apytikslį biudžetą ir, kaip visi pataria, prie jo pridėjome 15-20 proc. nenumatytoms išlaidoms, kas kelionės metu visiškai pasiteisino.

Kelionės planą ir lankytinas vietas susidėliojome iš anksto, su galimais pakeitimais eigoje. Išvykome 2014 m. vasario 1 dieną. Praleidę parą Romoje, kitos dienos popietę pakilome  „Saudi Arabia Airlines“ avialinijų lėktuvu skrydžiui Roma – Ryadh – Manila. Su persėdimais iki Manilos skridome beveik parą, be to, tarp Filipinų ir Lietuvos 6 valandų skirtumas.

1 diena. Nusileidę Manilos tarptautiniame oro uoste (Terminalas Nr.1) greitai praėjome pasų kontrolę, gavome leidimą šalyje be vizos būti 21 dieną (kiek girdėjau, nuo naujųjų metų pasilikti galima jau 31 dieną). Dolerius į pesus išsikeitėm oro uosto teritorijoje, šioje vietoje santykis geriausias t. y. 1 doleris - 45 pesai arba 1 litas - 17 pesų.

Išėjus iš oro uosto prišoko tarpininkai, siūlantys taksi nuvežti iki viešbučio. Aišku, kaina iš fantastikos srities: prašė 1500 pesų, kišo visokias lenteles, atseit čia viskas oficialu. Internete buvom pasiskaitę, jog kaina iki Ermitos rajono neviršija 500 pesų, su sutikta kita lietuvių grupe užlipome į antrą oro uosto aukštą prie išvykimo vartų - ten taksi žymiai pigesnis, bet irgi pilna tarpininkų. Tarpininkas paprašė 700 pesų, pasiūlėme 500, šis sutiko. Susikrovėme lagaminą bei kuprines ir pajudėjom į Ermitos rajoną, „Best Western la Corona Manila“ viešbutuką.

Internete sužinojome, kad visada reikia reikalauti įjungti skaitliuką, net jeigu ir susitarei dėl kainos. Tai ne visada pavykdavo, tačiau mūsų atkaklumas kartais duodavo vaisių. Viso kelio metu girdėjome taksisto verkšlenimus, kad 500 pesų čia tik vienam (nors aiškiai sutarėm, jog visai grupei), kad turistams kainos kitokios ir t. t. Nekreipėme dėmesio. Atvažiavome į mūsų viešbutį, padavėme 500 pesų ir nuėjom, nors taksisto žvilgsnis žudė. Ir dar viena taisyklė, kuria naudojomės visos kelionės metu – už taksi mokėdavome tik tada, kai pasiimdavom visus daiktus iš  bagažinės, na dėl viso pikto. Vėliau tame pačiame viešbutyje sutikome kitą savarankiškai keliaujančią lietuvių porą, kuri iki to pačio viešbučio atvažiavo už 250 pesų (tiek parodė taksi skaitiklis). Va taip va, gyveni ir mokaisi.

Pirma nakvynė „Best Western la Corona Manila“ viešbutyje. Rezervacija www.booking.com. Kaina už naktį dviviečiame kambaryje  su pusryčiais (tikrai gerais pusryčiais) 2700 pesų (160 Lt). Kadangi atvykome pavakare, spėjome apžiūrėti tik naktinę pakrantę.

Praleisti dienos Maniloje neplanavome, bent taip rekomenduojama internete. Miestas tikras šiukšlynas, labai daug benamių ir nekelia gerų emocijų. Nepaisant to, vienam dalykui jis tinkamas ir netgi labai.

Siūlau visos kelionės metu nepirkti lauktuvių ir suvenyrų, nes tą labai sėkmingai galite padaryti paskutinę kelionės dieną Manilos prekybos centre „Mall of Asia“. Jame yra tokios parduotuvėlės kaip „Kulture Philippines“, kur galite įsigyti įvairių suvenyrų ir lauktuvių už tikrai gerą kainą. Pasirinkimas didelis ir nereikės be reikalo tampyti papildomą svorį lankantis salose, kur kiekvienas gramas turės didelės įtakos. Šis prekybos centras dar naudingas ir tuo, jog galima nusipirkti rūbų kelionei po Filipinus (aukštiems ir stambesniems sunkiau rasti), tokiu būdu vėlgi taupome savo sveikatą, nereikia iš Lietuvos daug vežtis.

Viešbutyje palikome lagaminą su žieminiais rūbais ir kitais nereikalingais daiktais. Grįžimui buvome rezervavę tą patį viešbutį, todėl toks variantas labai patogus ir nieko nekainuoja.

2-3 diena. Skrydis į Bosuangos salą, Coron miestą. Bilietus įsigijome anksčiau internetu per www.cebupacificair.com. Už juos permokėjom – žmogui po 250 Lt (manau, jog galima laisvai surasti ir iki 150 Lt). Kaip visada, pirmą kartą užsakinėjant prisipirkau visokių kuprinių draudimų ir t.t. Skrydis iš to paties oro uosto, bet terminalas jau Nr. 3, todėl nesupainiokite, taksisto prašykite į „local airport terminal 3“.

Pakeliui į oro uostą užsukome į „Mall of Asia“ nusipirkti būtiniausių daiktų. Skrydis iki Corono miesto Bosuangos saloje truko valandą su trupučiu. Pats skrydis vėlavo ir, kaip pastebėjome vėliau, taip atsitikdavo gana dažnai. Nusileidome beveik ryžių laukuose, nes praktiškai oro uostas – tai išbetonuotas vienas takas ir pašiūrė, į kurią rankomis sunešamas bagažas (leidžiamas rankinio bagažo svoris 7 kg, todėl už papildomus 5 litus visiems skrydžiams registravau 15 kg bagažą, dėl viso pikto).

Išėję iš oro uosto nustebome, pamatę vairuotoją, laikantį lentelę su mano pavarde. Vėliau supratome kodėl: iš oro uosto nevažiuoja joks transportas! Savarankiškai pasiekti Corono miestą beveik be šansų, nebent „prisiplakti“ prie kitų turistų ar vietinių. Taigi, kaip bendrakeleivis pasakė – mums žiauriai pasisekė.

Kelionė iš oro uosto iki miesto truko apie pusvalandį. Kaina žmogui – 150 pesų. Buvome rezervavę (per www.booking.com, toliau nesikartosiu) „Kokosnuus Garden Resort“. Nakvynė dviviečiame kambaryje – 2300 pesų (135 Lt) , atsiskaitymas tik grynais. Šioje saloje geriau turėti grynųjų pinigų, nes atsiskaitant kortele gali kilti sunkumų. Čia buvom numatę dvi nakvynes ir išvyką laiveliais po apylinkes. Viešbutis siūlo įvairių ekskursijų, bet iš anksto nepuolėme užsisakinėti, o su triciklu (žmogui 10 pesų) nuvažiavome į miestelio centrą pasižvalgyti. Tai pasiteisino, nes miestelyje ir pasiūla, ir kaina geresnės. Užsisakėme ilgiausią dienos turą. Susimokėjome po 1400 pesų (80 Lt žmogui); pietūs įskaičiuoti į kainą.

Naktį praleidome klausydamiesi  gaidžių choro. Jų ten daug, nes Filipinuose labai populiarios gaidžių peštynės. Ryte su bangka (filipiniečių laivai) išplaukėme į ekskursiją. Vaizdai nerealūs, gamtos grožis neapsakomas. Paviršinis nardymas, plaukiojimas, uolos, paplūdimiai – viskas, ko širdis geidžia. Vandenyno viduryje, tarp uolų, pasislėpę gėlo vandens ežerai Kayangan ir Baracuda bei daug visokių gamtos stebuklų tiesiog užėmė kvapą.

Vakarėjant pilni įspūdžių grįžome namo. Vakarą paskyrėme Corono miesteliui. Pati Bosuanga su Corono miestu dar nėra labai nutrypta turistų. Važiavimas triciklu žmogui kainuoja 10 pesų, kilogramas nerealaus skonio mangų – 120 pesų (7 Lt), kilogramas bananų 60 pesų (3,5 Lt). Kainos kažkuo panašios į lietuviškas, tik mangai tikrai kitokie.

Pats miestas skurdokas, gal dėl to, jog neseniai čia praūžė taifūnas: matėme daug sugriautų pastatų bei šiukšlių. Čia  paragavom „San Miguel“ ir „Red horse“ alaus bei „Tanduay“ romo. Buteliukas alaus kavinėse 50-60 pesų, o va romas nustebino 0,75 l – 90 pesų arba apie 5 litus. Miestelyje  nusipirkome bilietus  kelionei laivu iki Palawano salos, El Nido miesto  už 1800 pesų (105 Lt) žmogui. Gana brangu, tačiau potyris naujas. Iš interneto žinojome, jog tai rizikinga ir varginanti kelionė.

Bus daugiau...

Giedrius Zabulionis