Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiEsu įsitikinęs, kad kelionės niekada nebūna tik pažinimui: jos ir kūnui, ir sielai, ir sukrėtimui, ir nustebimui, ir nusiraminimui, ir meilei, ir atitrūkimui. Viskam, nes sąrašas dėl ko keliaujame ir ką iš ten parsivežame yra begalinis. Šiame straipsnyje dalinuos savo dvyliktuku apie tai, ką reikėtų patirti bent kartą savo gyvenime. Įdomu? Skaityk toliau.😉
Nėra nieko gražiau, kaip gyvūnai laisvėje. Įspūdingiausia mano gyvenimo kelionė buvo į Keniją. Visų pirma dėl to, kad patirti įspūdžiai dar ilgą laiką grįžus po kelionės priversdavo mane apsiašaroti, nes sunku buvo patikėti, kad pavyko įgyvendinti savo svajonę – savo akimis pamatyti tai, ką rodo laidos apie gamtą ir gyvūniją savaitgaliais per televiziją.
Esu prieš gyvūnų laikymą zoologijos soduose, delfinariumuose, juose nesilankau ir kitiems nesiūlau, nes esu tikras, kad laukiniai gyvūnai turi gyventi laisvėje, o mes – žmonės, galime tik pasidžiaugti galimybe stebėti juos natūralioje aplinkoje.
Kenijoje buvau nusiteikęs važiuodamas bestogiu džipu jų ilgai ir nuobodžiai ieškoti, bet likau nustebęs, kad to daryti visai nereikėjo – liūtę su jaunikliais jau pirmąją dieną pamačiau vos per pusantro metro nuo manęs! Tai įsimena visam gyvenimui.
Manęs neretai klausia apie ryklius Maldyvuose ir kiek jie pavojingi, tai galiu atsakyti, kad čia jų yra gausybė, ypač taip vadinamų „nurse sharks“ (ryklių – auklių, liet.). Mitas, kad rykliai yra didžiausias blogis vandenynuose, kad jie yra labai pavojingi žmonėms ir kad vos „užuodus“ žmogų ar kraują pasiunta ir ima pulti. Tikrai labai juokinga, kai viešai dalinuosi vaizdais iš keliautojų pasiplaukiojimų su rykliais ir sulaukiu žinučių, kad turbūt nebenorime gyventi, per daug rizikuojame, kad tuoj būsime suėsti.
Įspūdingas patirtis su laukiniais gyvūnais turėjau ir Malaizijoje, stebėdamas laisvėje gyvenančius orangutanus, dramblius Šri Lankoje.
Atsimenu, kai pandemijos metu, po ilgo kelionių alkio nuvykau į kaimyninę Latviją. Kas ten įspūdingo, paklausite manęs? Ten išbandžiau gurmanišką maršrutą: aplankiau šitake grybų ūkį, ragavau skaniausių sūrių, bendravau su jaunaisiais ūkininkais ir likau tiesiog sužavėtas, kiek nuostabių dalykų yra visai šalia ir kiek visko įdomaus galima pagaminti iš, pavyzdžiui, česnako.
Nebestebina niekas tuomet, kai visko esi persisotinęs. Tuomet tiesiog reikia pailsėti, pasiilgti įspūdžių ir kelionės laukimo jausmo – ir viskas vėl kaip nauja.
Pirmoji mano egzotinė aplankyta šalis buvo Filipinai. Po jos salas keliavau daugiau nei dvi savaites.
Nepaisant kultūrų skirtumų, salų akinančio grožio, akiai neregėtų paplūdimių, visiškai kitokio vietinių gyvenimo, turėjau ir naujų patirčių: valgiau medžio kirminus, supratau, kad 100 km galima važiuoti 8 valandas, išmokau, kaip neužminti ant tarantulo ar kaip išsigydyti keliautojų diarėją bananais ir vietine juoda arbata.
Pirmosios patirtys egzotinėse šalyse palieka didžiulį įspūdį. Išbandykite – tikrai bus labai įdomu.
Linksmai prisimenu Indiją, Gudžarato provinciją, į kurią buvau pakviestas kaip kelionių tinklaraštininkas pristatyti nelankomą šalies vietą. Jaučiausi didžiausia žvaigžde, vietiniai norėjo mane pačiupinėti, kažko vis klausinėjo, nuolat lydėjo žvilgsniais, buvo tokių, kurie sekiodavo iš paskos. Labai įdomus jausmas. Kas buvo įsimintina, tai druskos ežeras, vos prieš du mėnesius įsikūrę viešbučiai, prabangios palapinės su lovomis, puikiais dušais, televizoriais.
Neturistinių vietų praktiškai nebeliko. Net ir tos, kurios skelbiasi „neturistinėmis“, trokšte trokšta turistų ir būtent tokiomis frazėmis juos bando atsivilioti. Mano nuomone, Lietuva yra neturistinė kryptis (tik neįsižeiskite niekas!). Ir veltui, nes čia man gyventi yra nuostabu. Bet gal todėl ir džiaugiuosi čia gyvendamas, nes kaip kokiame Paryžiuje ar Barselonoje, Vilniuje prie manęs neprieina krūvos žmonių paklausti, kur yra Eifelio bokštas.
Norint išvengti masinio turizmo, galima po šalis keliauti ne piko metu, šaltuoju ar lietingu periodu, kuomet, tiesą sakant, dažnai oras būna puikus.
Gamta yra nuostabi, bet tai, ką gali sukurti žmonės yra taip pat unikalu. Nameliai ant vandens Maldyvuose, kai po kojomis kasdien gali matyti įspūdingą povandeninį pasaulį, ant dykumos įkurtas prabangusis Dubajus ar Singapūras, kuris yra visiška idilė gyventi, kurti, dirbti, turistauti. Turime tiek daug šiame pasaulyje gražių dalykų, sukurtų mūsų pačių, tad tik keliaukime, semkime gyvenimą saujomis ir pažinkime vis daugiau.
Visi tikisi iš kelionių eksperto visiško tobulumo, todėl ėmiau dalinti savo klaidomis iš kelionių, kurios dažniausiai yra labai juokingos, kad visi suprastų, jog nesvarbu, kiek daug visko žinai – vis tiek bus kažkas, apie ką nepagalvosi. Visi mes pirmiausiai esame žmonės.
Ir ant tų turistinių kabliukų vis dar užkimbu, ir į turistinę vietą pavalgyti netyčia papuolu, ir kažką pamirštu, neapgalvoju kelionės planų. Bet visuomet visiems sakau – net nedrįskite tokių dalykų vadinti problema. Pakeiskite gražesniu žodžiu – iššūkiu, su kuriuo turite susitvarkyti ir judėti toliau pirmyn. Problemos, kaip tokios įvardijimo atsisakymas, labai gerai veikia. Aš pats visiškai nesijaudinu dėl klaidų, visi jų darome net jeigu ir manome viską žinantys, tad kviečiu nebūti tais tobulais, nes kelionės ne apie tobulumą, o apie įvairiapusiškas patirtis.
Atsimenu kelionę į Kazachstaną, kai avėdamas medžiaginius batus ir patrumpintus džinsus (kalnų apačioje buvo +23) išėjau į kalnus, 3500 m aukštyje. Juodkalnijoje irgi teko panaši patirtis – pakilti į kalnus ir dieną praleisti prie vos kelių laipsnių šilumos temperatūros su šortais.
Prisimenu ir linksmesnius nuotykius, kuomet gan keistokai apsirengęs dalyvavau fotosesijoje ir atsidūriau vietos laikraštyje arba kaip Sardinijos picerijoje, kur niekas nekalbėjo angliškai, bandžiau užsisakyti picos su vištiena. Tuomet teko suvaidinti vištą ir taip pasiekti savo tikslą.
Švenčių sutikimas svečiose šalyse yra nuostabi patirtis ir, žinoma, – prisiminimai visam gyvenimui. Man pačiam smagiausia svetur sutikti gimtadienius bei Naujuosius metus. Kalėdoms svetur geriau nevykti, nes nėra taip įspūdinga, nes ne visos šalys švenčia, o kurios švenčia, tai dažniausiai daro šeimos rate. Tad jei jau skristi švęsti, tai su visa savo šeimyna.
Pats jau 6 kartus Naujuosius pasitikau Maldyvuose įbridęs į Indijos vandenyną, stebėdamas fantastiškus fejerverkus, ant jūros kranto klausydamasis didžėjų leidžiamos muzikos. Tai tokia unikali patirtis, kad ją visuomet smagu pakartoti. Įdomu ir tai, kad nors vietiniai mums įprastų Naujųjų nešvenčia, būna ne mažiau linksmi, geranoriškai ir šventiškai nusiteikę.
Gimtadienį svetur sutikau taip pat ne kartą – vienas jų buvo netgi labai pavykęs – skraidžiau sraigtasparniu po Didįjį kanjoną (JAV). Skrydį gavau dovanų. Po jo knietėjo sužinoti, kiek gi toks pasiskraidymas su nusileidimu kanjono apačioje kainuotų, jei norėčiau pakartoti, tai atsakymas – 600 JAV dolerių asmeniui! Bet įspūdžiai atperka visus pinigus.
Būta ir kitokių patirčių – gimtadienis, suplanuotas Meksikoje, prabangiame viešbutyje ne tai, kad nelabai pavyko, bet išvis neįvyko, nes atskridau peršalęs, jaučiausi labai blogai ir visą dieną pramiegojau.
Labai patiko sutikti ir atšvęsti gimtadienį Lietuvoje su būriu draugų – matyt, kartosiu tokį pasibuvimą, o atostogų jau lėksiu po to.
Esu visiškas šilumos mėgėjas, niekad nesugalvočiau keliauti ten, kur labai šalta, bet buvau gimtadienio proga išvežtas į Šiaurės Norvegiją, Trumsės miestą. Tai buvo tokia neįtikėtina patirtis, kad iki šiol tai yra viena įspūdingiausių kelionių mano gyvenime. Mane pasitiko trys naujos patirtys – poliarinė naktis, šiaurės pašvaistė ir nakvynė ledo viešbutyje. Tai buvo visiškai fantastiškas laikas.
Ar yra šalių, į kurias šiandien nekeliaučiau? Manęs visiškai netraukia Pietų Amerikos valstybės dėl nesaugumo jausmo, kurį jausti kelionėse man visiškai nepatinka. Kelionių metu noriu atsipalaiduoti, o ne budėti nuolatinėje įtampoje. Tad manau labai nustebčiau, jeigu ten pavyktų nukeliauti, nors beveik garantuoju, kad likčiau labai laimingas.
Kaip gailiuosi, kad Seišelių salų nepamačiau anksčiau! Aišku, kažką gražesnio nėra lengva pamatyti, ir akys būna prie grožio pripranta, bet, patikėkite, tikrai yra nuostabių paplūdimių visame pasaulyje, tad tik keliaukite ir juos atraskite.
Ar tai bus garsusis Brazilijoje Kopakabanos paplūdimys, ar Australijos laukiniai paplūdimiai, Filipinų ar Tailando salas juosiantys akinančio baltumo smėlio paplūdimiai, galbūt tai Graikijos saloje Kretoje Balos paplūdimys. Yra tiek daug pasakiškų paplūdimių, kad gyvenimo neužtektų juos visus aplankyti, tad verta išsirinkti pačius geriausius ir bent kartą juos pamatyti.
Atsimenu laiką, kai man visko gyvenime buvo per daug. Per kelias dienas susiplanavau kelionę į Tailandą, Kambodžą, Singapūrą bei Malaiziją ir į mėnesio nuotykius leidausi su antrąja puse. Dar pasiėmiau užrašų knygutę, kurioje rašiau kelionės dienoraštį, nagrinėjau savo savijautą ir dėliojau ateities planus. Tai buvo didžiausias mano atradimas.
Nenorėjau prisijungti prie daugybės pasaulyje organizuojamų „savęs atradimo“ stovyklų, man tiesiog reikėjo poilsio ir atsijungimas nuo viso pasaulio man pasiteisino labiausiai.
Visu kelionės džiaugsmu mėgavosi tik mano akys ir viską mačiau iš tiesų, o ne per telefono kamerą. Išties, aš pats tikrai geriausiai pailsiu ir atsigaunu vienas arba su artimiausiu žmogumi.
Man sunku priderinti kelionę prie pomėgio, nes mano pomėgis yra kelionė, bet ir tai pavyksta. Turiu aistrą pasaulio žvaigždžių koncertams ir nesvarbu, kad ne visų jų fanas esu, bet mėgstu stebėti koncertus gyvai. Atsimenu turėjau svajonę pamatyti Euroviziją iš arti, ir pamačiau, tik įdomiausia buvo stebėti ne patį koncertą, o užkulisius.
Gal jūsų pomėgis yra fotografija, vinilinės plokštelės, formulė –1, knygos, filmai, žygiai, maistas – prie visų savo pomėgių galima pritaikyti kelionę ir parsivežti dar daugiau įspūdžių.
Vietnamas, Naujoji Zelandija ir Japonija – mano trys didžiausios svajonės, kurias privalau įgyvendinti artimiausiu metu. Vieną jau planuojuosi! Taip pat labai noriu tobulėti slidinėjime, tad dėliojuosi Alpių maršrutus.
Kelionių planavimas pagal savo svajones yra tas variklis, kuris užveda tiek, kad vėliau jau negali sustoti, o ir nereikia – pasaulis toks mažas, kartu toks didelis, toks įvairus, kad nuodėmė būtų jo nepažinti.
