Liubliana – neatrastas Europos perliukas

Liubliana – nedidelė Slovėnijos sostinė, turinti beveik per pusę mažiau gyventojų ir užimanti kone perpus mažesnę teritoriją, nei mūsiškis Vilnius. O ir kelionių kontekste šis miestas dar dažnai lieka šešėlyje netoliese įsikūrusių Triesto, Venecijos (Italija), Graco ir Zagrebo (Kroatija). Visgi, nepaisant jos kuklaus dydžio ir garsiųjų miestų-kaimynų, Liublianoje ne ką silpniau verda savitas kultūrinis gyvenimas, vystomas turizmas, aktyviai organizuojami įvairūs renginiai – nuo kongresų iki gausybės festivalių, puoselėjamas meno bei istorinis miesto ir visos šalies palikimas. Liubliana taip pat garsėja ir savo žaliosiomis erdvėmis, harmoninga atmosfera. Ką manai, gal pats laikas minėtą šešėlį prasklaidyti ir susipažinti su Slovėnijos gilumoje glūdinčių perliuku? O galbūt čia net nukeliauti? Beje, nuskristi į Liublianą greitai ir patogiai gali su oro linijomis „AirBaltic“!

Lankytinos vietos

Jožė Plečniko Liubliana

Nors tai nėra viena konkreti vieta, visgi, Jožė Plečniko architektūrinis palikimas, įrašytas į UNESCO paveldo sąrašą, yra vienas svarbiausių ir labiausiai miestą garsinančių akcentų. J. Plečnikas (1872-1957) – didžiulio pripažinimo sulaukęs...

Liublianos pilis

Tai miesto centre ant kalno įsikūrusi XI-ojo a. didinga tvirtovė. Ją pastebėti galima kone iš visų miesto vietų, o pasiekti – dviem būdais: žygiuoti į kalną pėsčiomis čia vedančiu takeliu per miškelį arba pasinaudoti funikulieriumi, esančiu netoli...

Drakonų tiltas

Pasidabinęs net keturiomis drakonų statulomis, šis tiltas – tikra fotografų svajonė. Tai puikus Art Nouveau architektūros pavyzdys ir vienas geriausių Liublianos simbolio, drakono, atspindžių mieste. Tiltas yra netoli Liublianos pilies, katedros...

Liublianos katedra

Dar vadinama šv. Mikalojaus katedra. Seniausi atrasti šaltiniai byloja apie šios bažnyčios egzistavimą jau nuo 1262-ųjų metų. Tiesa, nuo to laiko pastatas ne kartą buvo smarkiai apgadintas gaisrų. Tokia, kokią ją Liublianoje galima rasti šiandien,...

Centrinis Liublianos turgus

Tai ne tik puiki vieta apsipirkti! Tradiciškai turgus taip pat yra mėgstama miesto gyventojų susitikimų ir pasilinksminimų vieta. Centrinį turgų sudaro turgus po atviru dangumi, esantis Vodnikovo ir Pogačarnevo aikštėse, dengtas turgus, esantis...

Metelkova

Metelkova laikoma alternatyvios Liublianos simboliu. Tai autonominis kultūros centras, įsikūręs buvusiose Jugoslavijos kareivinėse. Tai vieta, kur vyksta renginiai, koncertai, organizuojamos įvairios parodos. Metelkovoje galima rasti daugybę meno...

Šiškos kvartalas

Tai tarsi miestas mieste. Kadaise buvęs Liublianos priemiestis, šiandien Šiškos kvartalas dar vis tebesididžiuoja išsaugotu savo unikaliu charakteriu. Čia atvykę keliautojai atranda nuostabią gyvo miesto ritmo ir kaimo ramybės sintezę: trankūs...

Tivoli parkas

Tivoli – didžiausias Liublianos parkas, besidriekiantis iki miesto centro, šiaurėje besiribojantis su garsiuoju Šiškos rajonu. Tai puiki vieta norintiems atsikvėpti nuo šurmulio, praleisti laiko gamtos apsuptyje. Jį 1813 m. suprojektavo prancūzų...

Nebotičnik dangoraižis ir kavinė

1933 m. pagal Vladimiro Šubico projektą pastatytas dangoraižis savo pastatymo metais buvo aukščiausias pastatas Balkanuose ir devintas aukščiausias pastatas visoje Europoje. Šiek tiek daugiau nei 70 m aukščio dangoraižis buvo sukurtas pagal...

Transportas

Transporto sistema Liublianoje puikiai išvystyta. Nors pačiame miesto centre automobiliai jau kuris laikas kaip yra draudžiami, bet po miestą judėti, nepaisant kai kurių apribojimų, tiek vietiniams gyventojams, tiek ir miesto lankytojams, vis vien yra paprasta ir nebrangu.

Viešasis transportas. Miesto autobusai ir elektriniai traukiniai.

Autobusai. Tai pagrindinė Liublianos viešojo transporto rūšis, valdoma bendrovės „Ljubljanski potniški promet“ (LPP). Autobusų tinklas čia pakankamai platus – apima visą miestą bei jo priemiesčius. Autobusai važiuoja dažnai ir patikimai, jų tvarkaraščius galima rasti internete ir autobusų stotelėse. 

Norint važiuoti Liublianos miesto autobusais (LPP), reikia įsigyti viešojo transporto kortelę „Urbana“. Kortelės parduodamos bilietų kasose, turizmo informacijos centruose ir daugumoje spaudos kioskų, pašto skyrių. Kortelės kaina – 2 Eur. Ją papildyti galima iki 50 Eur suma kelionėms. Vieno bilieto standartinė kaina čia – nuo 1,30 Eur, juo padengiama iki 90 minučių trukmės kelionė autobusais, nepriklausomai nuo persėdimo skaičiaus. Turistai, kuriems išvykstant iš šalies kortelė nebėra reikalinga, gali ją grąžinti į vieną pardavimo vietų ir susigrąžinti už pastarąją sumokėtus 2 eurus. 

Keliautojams, planuojantiems po miestą judėti autobusais, taip pat rekomenduojama įsigyti Liublianos kortelę. Savo galiojimo laikotarpiu, neskaitant kitų turistinių privalumų, ji suteikia teisę neribotą laiką nemokamai važiuoti miesto autobusais, kuriuos eksploatuoja bendrovė „Ljubljanski potniški promet“ (LPP).

Elektrinis miesto traukinys. Dar vadinamas Kavaliru (švelnusis pagalbininkas) – yra nedidelė elektrinė transporto priemonė, važinėjanti miesto centro pėsčiųjų zonose ir daugiausiai skirta vyresniesiems bei neįgaliems asmenims. Traukinys gali išvystyti iki 25 km per valandą greitį, vienu metu vežti apie 5 asmenis. Iš viso Liublianoje yra 4 tokie traukinukai: 2 atviri, skirti šiltajam, ir 2 dengti – skirti šaltajam metų laikui. Kavaliru važiuoti galima visiškai nemokamai.

Dviračiai. Liublianoje labai patogu važinėti dviračiais: čia daug specialių dviračių takų ir dviračių juostų. 

„Bicike(LJ)“ – itin populiari dviračių dalijimosi sistema, turinti daugybę stotelių visame mieste, leidžianti lengvai ir nebrangiai išsinuomoti dviračius. Naudojimasis „BicikeLJ“ yra praktiškai nemokamas. Pradžioje taikomas simbolinis mokestis už privalomą registraciją sistemoje internetu (paslaugos tiekėjo svetainėje): 1 Eur savaitei arba 3 Eur metams, mokestį sumokėti reikia prieš nuomą. Vėliau pirmoji važinėjimo valanda kas kartą bus nemokama, o už papildomą laiką jau reikės primokėti.

„Ljubliana Bike“ – dar vienas dviračių nuomos mieste projektas, orientuotas į turistą. Šiuo atveju dviračius išsinuomoti galima Liublianos Turizmo informacijos centruose, šiltuoju metų laiku, už labai priimtiną kainą – nuo 6 Eur (iki dviejų valandų pasivažinėjimui). Liublianos kortelės turėtojai turi teisę nemokamai išsinuomoti dviratį keturioms valandoms.

Vaikščiojimas pėsčiomis. Miesto centre yra daug pėsčiųjų takų, todėl vaikščioti pėsčiomis čia labai malonu ir saugu, o pakankamai kompaktiškas Liublianos centras leidžia daugelį lankytinų vietų, parduotuvių ir restoranų nesunkiai pasiekti kojomis.

Taksi ir kita. Taksi paslaugos yra plačiai paplitusios Liublianoje, jį galima išsikviesti gatvėje, užsisakyti telefonu arba naudojantis įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis. Kelionės kaina taksi nuo oro uosto iki miesto centro paprastai svyruoja tarp 20-45 Eur ir gali skirtis priklausomai nuo iškvietimo būdo (rekomenduojama – telefonu). Tikslesnių įkainių teirautis vairuotojo prieš kelionę. Tokios transporto dalijimosi paslaugos kaip „Uber“ Liublianoje dar nėra teikiamos, tačiau vietinės programėlės ir paslaugos siūlo panašias funkcijas.

Automobilių nuoma. Automobilių nuomos paslaugos Liublianoje teikiamos įvairiose vietose, taip pat ir oro uoste, miesto centre. Be to, dalijimosi automobiliais paslaugos, tokios kaip „Avant2Go“, yra populiari ekologiška alternatyva trumpalaikei automobilių nuomai mieste.

Traukiniai. Pagrindinė Liublianos geležinkelio stotis, esanti miesto centre, jungia miestą su kitomis Slovėnijos dalimis ir tarptautinėmis kryptimis. Reguliariai kursuojantys traukiniai čia leidžia patogiai keliauti iš Liublianos į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Italiją, Austriją, Kroatiją ir Vengriją bei atgal į Slovėniją.

Regioniniai ir tarpmiestiniai autobusai. Pagrindinė autobusų stotis, Liublianos autobusų stotis, yra įsikūrusi šalia miesto geležinkelio stoties ir siūlo daugybę regioninių ir tarptautinių maršrutų. Tai tolimųjų kelionių autobusais centras šalyje.

Oro transportas. Liublianos Jože Pučniko oro uostas yra pagrindinis šalies tarptautinis oro uostas, įsikūręs maždaug už 25 km į šiaurę nuo Liublianos. Iš jo vykdomi skrydžiai į daugelį Europos miestų ir kai kurias tarpžemynines kryptis. Į oro uostą ir iš jo galima lengvai nuvykti autobusais ir taksi.

Liublianos miesto bei jo apylinkių transporto sistema yra itin efektyvi, ekologiška ir puikiai integruota, atsižvelgiant į miesto gyventojų bei čia atvykstančių keliautojų poreikius.

Maistas

Liubliana, o ir visa Slovėnija – tikra kulinarijos gerbėjų svajonė. Nuo jaukių kavinukių ir vietinių turgų iki puikių restoranų, tai kraštas siūlantis išties spalvingas skonių patirtis kiekvienam. O ir pati valgymo kultūra čia – itin vertinama. Štai, pavyzdžiui, itin didelis dėmesys šalyje yra skiriamas šeimos pietų susibūrimams savaitgaliais. Galbūt dėl to vietos patiekalai atrodo tarsi spinduliuoja šiluma ir namų jaukumu.

Norintiems geriau pažinti tradicinius Slovėnijos skonius pravers žinoti, jog čia kulinarijoje vyrauja daugiausia vietinė produkcija, receptuose juntama Kroatijos, Austrijos, Vengrijos ir Italijos virtuvių įtaka. Dažniausiai patiekaluose galima rasti kiaulienos, jautienos, raugintų kopūstų, bulvių ar kitų daržovių, įvairių kruopų, o štai saldžiuose patiekaluose mėgstama naudoti peletrūno prieskonį. 

Štai keletas tradicinių šalies patiekalų rekomendacijų, ko verta paskanauti viešint Liublianoje:

Rūkytas, virtas ar keptas jaučio liežuvis (priklausomai nuo recepto kilmės regiono) – tradicinis delikatesas dažnai patiekiamas su daržovėmis ar bulvių salotomis.

Garsioji Kranjska dešra – vienas labiausiai tarptautiniu mastu atpažįstamų Slovėnijos patiekalų, įtrauktas ir į Europos Sąjungos saugomų žemės ūkio produktų sąrašą. Ši apsauga yra su geografine kilme susijusios patiekalo kokybės ir reputacijos įrodymas. Kranjska dešra gaminama iš kiaulienos, pagardinant mėsą česnaku bei pipirais. Ją paprastai rekomenduojama skanauti su raugintais kopūstais arba raugintomis ropėmis ir šviežiai tarkuotais krienais.

Žganci – tradicinė „vargšo žmogaus“ grikių miltų košė. Šis paprastas, kasdienis, tačiau daug energijos suteikiantis patiekalas istorijos kontekste vaidino svarbų vaidmenį sunkiau gyvenančių slovėnų gyvenimuose, o šiandien yra populiarus komforto maistas tiek tarp pačių vietinių, tiek ir Slovėniją lankančių turistų. Košė tradiciškai serviruojama su spirgučiais, raugintais kopūstais ar rope, taip pat gali būti tiekiama greta troškinių ar mėsos patiekalų. Mėgstantiems saldžiau siūloma šią košę pagardinti ir medumi ar jogurtu.

Idrijski žlikrofi – tradiciniai bulvėmis įdaryti makaronai (koldūnai), kurių receptas kilo iš Idrijos miesto. Savo principu jie gana panašūs į italų raviolius. Tai pirmasis Slovėnijos patiekalas įgavęs Europos Sąjungos geografinę apsaugą, dėl unikalaus recepto ir istorinio patiekalo atsiradimo konteksto. Tradiciškai šiuos koldūnus žmonos ruošdavo savo vyrams, dirbantiems kasyklose netoli miesto. Koldūnus rekomenduojama valgyti su sviesto padažu, spirgučiais, daržovėmis arba kaip garnyrą greta pasirinkto karšto patiekalo. 

Liublianos kiaušinių patiekalas – keptas kiaušinių patiekalas su smidrais ir žolelėmis, patiekiamas kaip užkandis arba pagrindinis patiekalas. Liubliana, kaip patiekalo kilmės vieta, pirmą kartą paminėta jo pavadinime 1868 m. slovėnų kulinarijos knygoje „Slovenska kulinarica".

Gobova juha – tradicinė slovėnų grybų sriuba. Paprastai gaminama iš miško grybų, svogūnų, česnakų, sviesto, miltų, bulvių, baltojo vyno arba vyno acto, lauro lapų, mairūno, druskos ir pipirų.

Potica – garsiausias slovėnų susuktos tešlos pyragas, laikomas šalies ambasadoriumi. Jis gaminamas iš iškočiotos ir išminkytos mielinės tešlos, kuri padengiama vienu ar keliais įdarais ir susukama į ritinį arba pailgą kepinį. Pastarasis vėliau kepamas specialioje formoje ir patiekiamas supjaustytas riekelėmis. Potica gali būti gaminama su begale skirtingų įdarų, iš kurių dažniausi yra pagardinti peletrūnais, graikiniais riešutais, aguonomis, laiškiniais česnakais, sūriu ar razinomis.

Štruklji (arba suktinukai) – yra vienas žinomiausių slovėnų patiekalų, kurio pirmieji receptai datuojami XVI a., kai virti suktinukai buvo vienuolynų virtuvės dalis, o XVII a. įsitvirtino kaip šventinis viduriniosios klasės valgis. Šiandien šis slovėnų patiekalas yra populiarus garnyras prie mėsos ir padažų, taip pat gali būti gardus desertas. Pirmieji spiralės ar sūkurio formos koldūnai buvo gaminami iš štrudelinės tešlos. Šiandien suktinukai taip pat gaminami iš raugintos, filo, makaronų ir bulvių tešlos. Patiekalą galima užsisakyti su įvairiais įdarais, kurie gali būti tiek saldūs, tiek pikantiški – iš varškės, riešutų, obuolių, aguonų ir sūrio, su peletrūno prieskoniu. Skirtinguose šalies regionuose Štruklji yra ruošiami skirtingai.

Bendrą Slovėnijos virtuvės paveikslą formuoja net 24 šalies kulinariniai regionai. Liubliana, šiuo atveju, dėl mieste esančios kavinių bei restoranų gausos – ideali vieta atrasti šalies skonių įvairovę!

Na, o jei norėtųsi paskanauti tarptautiniu mastu geriau pažįstamų patiekalų ar desertų, Liublianoje rekomenduoju išbandyti picas, pasilepinti gelato ledais, paragauti kavos. Tikrai taip – pasimėgauti pasaulinę meilę pelniusiais itališkos virtuvės gardėsiais. Čia, Liublianoje, jie sulaukia itin didelio gyventojų bei turistų susidomėjimo ir pripažinimo! Slovėnija ribojasi su Italija, todėl šimtmečius čia vyko kultūriniai ir kulinariniai mainai. Įvairūs istoriniai ryšiai paliko ilgalaikį poveikį slovėnų virtuvei, į kurią laiko bėgyje buvo įtraukti kai kurie itališki elementai ir technologijos.

Festivaliai

Slovėnijos sostinėje Liublianoje ištisus metus vyksta įvairūs festivaliai, atspindintys turtingą kultūrinį gyvenimą ir įvairialypę miesto bendruomenę bei tarptautiniu mąstu garsinantys ir patį miestą. Štai keletas žymiausių Liublianos festivalių, kuriuose, tikiu, būtų itin smagu ir įdomu sudalvauti:

Liublianos festivalis (birželis – rugsėjis)

Tai vienas seniausių ir žymiausių Liublianos kultūros festivalių, siūlantis daugybę renginių, įskaitant klasikinės muzikos koncertus, baleto, operos ir teatro spektaklius, didelis dėmesys skiriamas vizualiesiems menams. Į festivalį atvyksta ne tik pasaulinio garso menininkai ir kolektyvai, tačiau sudaromos galimybės pasireikšti bei savo pirmuosius darbus pristatyti ir kylantiems Slovėnijos menininkams. Beveik tris mėnesius trunkantis festivalis, pasižymi spalvinga kosmopolitine dvasia ir kruopščiai atrinkta išskirtinių atlikėjų programa, meistriškumu ir kūrybinės energijos puoselėjimu.

Liublianos džiazo festivalis (birželio pabaiga – liepos pradžia)

Šis, 1960 m. įkurtas, džiazo festivalis yra vienas seniausių Europoje. Jame koncertuoja žymiausi užsienio ir Slovėnijos džiazo muzikantai, skamba tradicinis, modernus ir avangardinis džiazas.

Druga Godba (gegužės pabaiga)

Eklektiškas pasaulio muzikos festivalis, kuriame skamba įvairi muzika iš viso pasaulio. Šis festivalis garsėja novatoriškomis programomis, jame dalyvavo atlikėjai iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Europos. Festivalio misija – iš naujo atrasti ir, greta garsių pasaulio ir vietinės muzikos scenos atlikėjų, pristatyti mažiau žinomus muzikos stilius ir tradicijas, tyrinėti senosios ir naujos muzikos sąsajas.

Ana Desetnica gatvės teatro festivalis (birželio pabaiga – liepos pradžia)

Šis tarptautinis gatvės teatro festivalis Liublianos gatves ir aikštes paverčia scenomis po atviru dangumi, kuriose pasirodo gatvės artistai, teatro trupės ir menininkai iš viso pasaulio.

LIFFe – Liublianos tarptautinis kino festivalis (lapkritis)

Didžiausias Liublianos kino entuziastų renginys, kuriame rodomi geriausi šiuolaikiniai tarptautiniai filmai: vaidybiniai, dokumentiniai ir trumpametražiai, vyksta diskusijos ir seminarai. Festivalio tikslas – skatinti ir populiarinti jaunus ir kylančius menininkus, daugiausia Europos kino kūrėjus, ir užmegzti dialogą su Slovėnijos žiūrovais.

Ment Liubliana (vasario pradžia)

Muzikos festivalis ir konferencija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama perspektyviems Europos menininkams – vyksta koncertai bei diskusijos, organizuojami specialūs kontaktų užmezgimo renginiai muzikos profesionalams. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys regione.

Liublianos drakono karnavalas (vasaris arba kovas)

Kasmetinis Drakono karnavalas suteikia galimybę susipažinti su turtingomis Slovėnijos Užgavėnių tradicijomis. Tai gyvas, spalvingas renginys, kurio metu vyksta paradai, puošiamasi kostiumais, rodomi įvairūs pasirodymai.

„Šviesos partizanų“ festivalis (gegužės pabaiga – birželis).

Nuo 2007 m. Liublianoje vykstantis tarptautinis festivalis „Šviesos partizanai“ skirtas šiuolaikinio vizualiojo ir naujųjų medijų meno kūriniams, kurių pagrindinė išraiškos priemonė yra šviesa, kurti ir pristatyti. Festivalio tikslas – panaudoti apšviestus objektus, šviesos instaliacijas ir gyvus pasirodymus miesto įvaizdžiui kurti, tuo pačiu supažindinant platesnę auditoriją su šiuolaikiniu menu.

Visi šie festivaliai pabrėžia gyvybingą Liublianos kultūros sceną ir siūlo įvairias, smagias, turiningas patirtis tiek patiems vietiniams Liublianos gyventojams, tiek miesto svečiams.

Makaliaus patarimai

Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į Slovėniją, vizos nereikia.

Kalba. Oficiali kalba – slovėnų, tačiau daugelis žmonių, ypač turistinėse vietovėse, kalba angliškai. Taip pat galima sutikti kalbančių itališkai, vokiškai ir kroatiškai.

Valiuta. Slovėnijoje naudojamas euras (€). Kredito ir debeto kortelės yra plačiai priimamos, tačiau mažesnėse parduotuvėse ir kavinėse pravartu turėti grynųjų pinigų.

Laiko juosta. Slovėnija yra Vidurio Europos laiko juostoje (CET), t. y. UTC +1. Vasaros laiku (nuo kovo pabaigos iki spalio pabaigos) čia galioja UTC +2.

Elektra. Standartinė įtampa yra 230 V, o dažnis - 50 Hz. Kištukai yra C ir F tipo. Jei jūsų prietaisai naudoja kitokį kištuką, turėkite adapterį.

Sveikatos priežiūra. Slovėnijoje veikia gera sveikatos priežiūros sistema. ES piliečiai gali naudotis Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) ir gauti medicinos paslaugas. Keliautojai iš ES nepriklausančių šalių turėtų turėti kelionės draudimą, apimantį medicinines išlaidas.

Saugumas. Liubliana laikoma labai saugiu miestu, kuriame nusikalstamumo lygis nedidelis. Tačiau visada patariama vadovautis sveiku protu ir saugoti savo daiktus, ypač tose vietose, kur renkasi daugiau žmonių.

Arbatpinigiai. Arbatpinigiai neprivalomi, bet vertinami. Restoranuose įprasta suapvalinti sąskaitą arba palikti apie 10 % „arbatos“.

Vietos etiketas. Slovėnai paprastai yra mandagūs ir santūrūs. Įprastas pasisveikinimas – tvirtas rankos paspaudimas. Lankantis kieno nors namuose įprasta atnešti nedidelę dovanėlę, pavyzdžiui, gėlių ar vyno butelį.

Panašios kryptys

Paslaptingas dykumų ir senovės palikimo kraštas – Jordanija
Dubrovnikas – neprilygstamasis Adrijos perlas
Dubajus – prabanga tviskantis, pompastiškas, ultramodernus miestas
Zakintas - meilės ir dainų sala
Prašome užpildyti privalomus laukus!
Jūsų žinutė sėkmingai išsiųsta!
Nepavyko išsiųsti žinutės, patikrinkite laukelius.
Galite susisiekti el. paštu: labas@makalius.lt