Kipras – vieta, kur niekada nepritrūks saulės, vyno ir meilės
Lankytinos vietos
Šv. Hilariono pilis
Milikouri miestelis
Avako tarpeklis
Famagusta
Kirėnija
Millomeri krioklys
Greco kyšulys ir uolos
Afroditės akmuo
Nuostabūs paplūdimiai
- Šv. Hilariono pilis
- Milikouri miestelis
- Avako tarpeklis
- Famagusta
- Millomeri krioklys
- Greco kyšulys ir uolos
- Afroditės akmuo
- Nuostabūs paplūdimiai
Nakvynė
Kainos Kipre nėra labai aukštos ir primena šių dienų lietuviškas kainas. Lygiai taip ir nakvynė tikrai nesuplėšys kišenės. Štai, pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį Pafose naktis viešbutyje kainuoja nuo 20-30 eurų asmeniui, Larnakoje – nuo 25-35 eurų. Jei ieškai linksmybių – verta rinktis apgyvendinimą Larnakoje, o ramiam šeimų poilsiui labiau tinkamas Pafosas. Viešbučių pasiūla Kipre išties didelė.
Makalius rekomenduoja
Transportas
Kipre labai patogu nuomotis automobilį. Nuomojantis reikia atminti, kad eismas vyksta kairiąja kelio puse. Asmuo turi būti sulaukęs 21 m. amžiaus ir turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą su ne mažesniu, nei dviejų metų stažu. Nuomojantis ilgesniam laikotarpiui paros mokestis sieks nuo 25 eurų už nedidelį ekonomišką automobilį, o imant tik 1-3 dienoms, jis kainuos maždaug nuo ~ 35 eurų už parą. Sutaupyti galima nuomojantis iš anksto internetu. Pačioje saloje puikiai išvystytas autobusų tinklas tiek miestuose, tiek miesteliuose, taksi paslaugos. Vienkartinis autobuso bilietas kainuoja 1,5 euro, dieninis 5 eurus, savaitinis 15 eurų. Gana populiarus yra keliavimas keltais, tiek ir tarp paties Kipro uostų, tiek į kitas Viduržemio jūros salas.
Maistas
Kipro virtuvė yra tikras Viduržemio jūros, Pietų Europos ir Vidurio Rytų mišinys, kuriam įtakos turėjo geografinė padėtis. Maistas Kipre primena Graikijos, Turkijos bei Libano kultūrą, todėl čia netrūksta daržovių, mėsos ir vaisių.
Privalai paragauti tradicinių kipriečių patiekalų:
-
Kleftiko (ėriena, kepta specialioje molinėje krosnyje);
-
Halloumi (sudedamoji dalis - ožkos pieno sūris);
-
Pitta (duona);
-
Souvlakia (įvairių rūšių kebabai);
-
Sheftalia (mėsos kotletai kepti grilyje);
-
Musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais);
-
Koupepia (balandėliai, ir kas įdomu, ne iš kopūsto, o iš vynuogių lapų ir mėsos įdaro);
-
Gliko (konservuoti vaisiai sirupe).
Iš gėrimų privalai paragauti vynų – vyndarystės tradicijos Kipre nuo senų laikų keliauja iš kartos į kartą. Vynas, sūriai, prieskoniai, alyvuogių aliejus – jei turėsi laiko, paieškok šių dalykų ne tik parduotuvėse, bet ir turguose arba ūkininkų sodybose (teko prie jų rasti parduotuvėles, kuriose šiomis gėrybėmis prekiaujama iš pirmų rankų) tačiau, turiu įspėti, kad derėtis čia nėra labai populiaru ar mėgstama.
Orai Kipre
Kipre saulė šviečia net 340 dienų per metus ir būtent todėl jis yra laikomas viena saulėčiausių vietų visoje Europoje. Pavasarį ir vasarą būna saulėta, karšta ir sausa. Gegužės mėnesį šioje saloje saulė šviečia 10 valandų per dieną, o nuo birželio mėnesio iki pat rugsėjo čia beveik nelyja. Vasara Kipre tęsiasi nuo gegužės iki spalio, ją lydi kaitri saulė, oro temperatūra gali pakilti iki 32 °C karščio. Tai idealus laikas plaukiojimui, saulės vonioms bei nardymui su kauke. Rugsėjo ir spalio dienų šiluma neužleidžia vietos rudeniui, kadangi saloje – vis dar vasara. Gruodis, sausis ir vasaris yra Kipro žiemos metas. Gruodį ir sausį būna tikras lietaus sezonas, kai lyja praktiškai kas antrą dieną. Tad idealiausias laikas poilsiauti Kipre yra nuo balandžio iki spalio, kuomet ir vanduo jūroje būna šiltesnis.
Makaliaus patarimai
-
Kipro sostinė Nikosija yra vienintelė pasaulio sostinė, padalinta į dvi dalis ir priklausanti dviem šalims – Kiprui ir Turkijos kontroliuojamam Šiaurės Kiprui. Sostinę, tarsi istorinę Berlyno sieną, dalija vadinamoji „Žalioji linija“. Norint patekti į turkų kontroliuojamą Šiaurės Kiprą, reikia gauti vizą. Turkiškai miestas vadinamas Lefkosija. Nikosija laikoma salos sostine nuo IX amžiaus.
-
Kipras garsėja savo alyvuogėmis, kurios čia auginamos nuo seno. Alyvuogių aliejus yra vienas pagrindinių visų Kipro gyventojų gaminamų patiekalų ingridientų.
-
Turistai iš Kipro lauktuvėms dažniausiai veža spalvingas saldumynų dėžutes su Afroditės atvaizdais, tačiau čia populiarūs ir vietinių kūrėjų nėriniai bei baltojo aukso gaminiai.
-
Daugelis keliautojų Kipro gyventojus neretai pavadina graikais, tačiau jie patys to labai nemėgsta. Todėl norint pamaloninti vietinį gyventoją, pavadink jį kipriečiu.
-
Kipriečiai yra emocionalūs žmonės. Bendraujant didelę reikšmę turi neverbalinė kūno kalba. Svarbus akių kontaktas. Pietiečiai patys dažniausiai vėluoja, tačiau iš Šiaurės kultūrų atstovų tikisi punktualumo. Kipriečiai labai vertina savo istorinę praeitį, kultūrą. Vengtina pokalbio tema – apie turkų invaziją. Brangios įpareigojančios dovanos nėra priimtinos.